;^8*^^"
Viktorija Barsauskiene, Irena Macerinskiene
•«fe
STUDIjg DARBy
PARENGIMOTVARKA
dj'7^
Uhi|V»llTETU
UDK 378.6:378. 1(474.5)(0?2)
Ba466
Recenzavo; prof, habil. dr. V. Veiignmskas
prof. dr. E. Bagdonas
Be rmtisko IdJyklos „ Technolagija"sutikimo ne viena sius knygos dalisJokiaLs
iikslals irjoklomis pr'iemonemis neiuri hut'i kopijuojama.
© V. BarSauskiene,
I. MaCerinskiene, 2009
© Lcidykla „Tech[iologija"
2009
ISBN 9955-25-155-7
TTJRINYS
STUDIJV DARB^) SANDARA
t.l. Studijii darb^ rQ§ys
1,2. Studijij darhij sudiitines dalys
T.3. Studijq darbo titulinis lapas
1.4. Studiji; darbo santrauka
1 .5. Studij n darbo turinys
1.6. Naudotos mokslincs litcraturos pateikiinas studij ^
darbc
1.7. Studijq darbo prtedq iforminJnias
BENDRIEJl STUDUy DARBl^ TEKSTIJ
REIKALAVIMAl
2.1. Bcndrosios zinios....
2.2. Studijij darbo tcksto suskirstymas
2.3. Studijq darbo kalba, moksliniai terminal
2.4. Formuli^ naudojimas tekste
2.5. Lentclii; pTarengimo tvarka
2.6. Paveikslij jforininimo studijij darbc tvarka
BAIGIAMIJJV DARBV RENGIMAS
3.1. Baigiamojo darbo tyrimo teinos, tiksio ir uzdavinii{
formulavimas
3.2. Baigiamojo darbo teorines dalies rcngimas
3.3. Baigiamojo darbo metodines dalies rengimas
3.4. Baigiamojo darbo anaiitines dalies rengimas
MAGISTRO MOKSLO TIRIAMASIS OARBAS (MTD)
STUDUV DARBV VIESaS GYNIMAS
LITERATURA.
7
7
11
14
15
17
18
28
29
29
30
31
32
33
36
41
41
45
48
49
50
54
57
PRIEDAI
1 priedas. Parenglo bakalauro baigiamojo darbo
savarankiskumo patvirtinimas
2 priedas. Tyrimo metodikos pagrindimo pavyzdziai
3 priedas. ICursinio darbo tjtulinio lapo pavyzdys
4 priedas. Magistro baigititnojo darbo pinnojo titulinio [apo
pa vyzdys
5 priedas. Magislro baigiamojo darbo antrojo titulijiio lapo
pavyzdy.s
6 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo pirmojo titulinio lapo
pavyzdys
7 priedas. Bakalauro baigiamojo darbo antrojo titulinio lapo
pavyzdys
8 priedas. Studijq darbo turinio pavyzdys
9 priedas. Stulpelincs diagramos pavyzdys
10 priedas. Juostines diagramos pavyzdys
1 1 priedas. Linijines diagramos pavyzdys
1 2 priedas. Linijines ir stulpelines diagramq deriiiimo
pavyzdys
1 3 priedas. Sektorines diagramos pavyzdys
14 priedas. Magistranto mokslo tiriamojo darbo programos
pavyzdys
15 priedas. Magistranto mokslo tiriamojo darbo semcstro
ataskaitos pavyzdys
58
59
93
94
95
96
97
98
99
100
101
102
103
LENTELES
Lenlele, Studijq darbu sudetines dalys.
.11
PAVEIKSLAi
1 pav. Pagrindiniai lenteles 33
clementai
2 pav, Lenteles sudarymo pavyzdys 35
3 pav. Paveikslu ifonninimo pavyxd^iai 37
1. iSTUDTJV DARBV SANDARA
1.1. Studij^ darbi^ rusys
Studijij darbai - tai studcntii atlikti individual's ar grupiniai
namq darbai, laboratoriniai darbai, referatai, kursiniai darbai, kursiniai
projektai, praktikos ataskaitos ar baigiamieji darbai. Siq darbn turini ir
apimti iemia studijq darbo pobudis ir darbo tikslavS.
Individualiis nanit; darbas (IND). Atsizvelgiant [ modulio
tikslus, destytojas gali skirti studentams individualq nami} darbq^. Sio
darbo tikslas - skatinti stndcnti| gebejimus savarankiskai priimti
sprendimus. Individiialaus darbo apimtis priklauso nuo sprcndziamos
problcmos lygio ir gali bOti nuo 5 iki 10 puslapiq (be priedij)-
Grupinis namij darbas (GND). Sio darbo tikslas - studijuoti
bendradarbiauj ant. Kai studeiitai vieni su kitais bendradarbianja, o ne
varzosi, tarp studentq ir ji{ gmpiq sumazeja pricsiskumas. Studentai
pasidalija darbus^padeda vienas kitam, gin a arba kritikuoja vient kitq
pastangas ir priima sprendimus. Kiekviena grupe gali nagrineti t^ paci^
arba skirtingas problcmas. Grupes suskirsto destytojas arba duoda
patiems pasirinkti, Uzduotis griipeje paskirsto destytojas arba patys
studentai. Grupes studentu skaicius priklauso nuo tiriamos problemos.
Paprastai grapq sudaro 3-5 studentai. Grupin[ nami[ darb^^ parengia
pagal bendmosius studijij darbq reikalavimus. Grupinio namq darbo
iipiintis prikUuLso nuo tiriamos problcmos sudetingumo ir darbo apimti
vicnam studetitui nustato darbo vadovas. Dazniausiai vieno studento
darbo apimtis - iki 5 puslapiii.
I.aboratorinio darbo ataskaita (LDA). Laboratoriniame darbe
da/niausiai yra atiiekami tam tikri .skaiciaviniai, nustatomi reikalingi
rodikliai. Pagal laboratorinio darbo pobiidi gali biiti rengiamos
liiboratortnio darbo ataskaitos. Laboratorinio darbo ataskaitos apimtis -
iki 5 puslapiu. Destytojas gali nustatyti ir kitokiij ataskaitos apimtj.
Alaskaita ffbrminama pagal bendruosius studijij darbq reikalavimus.
Referatas (RE), Rcferatas yra skirtas teorinei problemai
Hii(.irineti. Referate yra patcikiama [vairiu mokstininkii nuomone apic
tiriiiiJii\ problem^. Studeiitas susistemina ;vairias mokslines teorijas
liriiiniu klausimu tr patcikia savo vcrtinim^ del siq teorijq taikymo
t
tinkamumo Lictuvos si^lygomis. Referatas iforminamas pagal bendrus
sUidyii darbq leikalavimus. Sio darbo apimtis - iki 15 puslapiu (be
priediO-
Kursinis darbas (KD). fCursiniame darbe yra sprendziamos
mazesnes apimties negu batgiamajaine darbc teorines, taikomojo
pobudzio ar praktincs problemus. Jeigu kursinis darbas yra tcorinis
(mokslinis tiriamasis), tai studentas pateikia ivairiii moksliniiikii
nuornoni^ tiriama problema, susistemina ir vertina teorijas, jn laikymo
galimybcs Lietuvos sajygomis arba pateikia tolesnes pasiriiiklos
problemos lyrimo kryplis, tyrimo melodiki). (jei problenia reikalauja
nuodugnesnio tyrimo), Taikomojo pobQd/io kursiniame darbe
sludentas paleiida tirianios problemos teorin? analiz?, pagtindzia
empiriniii diiomem| rinkimo inetodik^, surenka ir isanaiizuoja
empirinius duomcnis (statistiniits, socio login io tyrimo ir kt.), pateikia
siiilymus, kaip sprQsti pasirinkt^ problemtt. Kursinio darbo medziaga
gali bull patcikta dviem biidais; a) teorine dalis, tyrimo metodtka ir
praktine dalis; b) teorine dalis is karto pagrindziama statistiniais ar
sociologiniais tyrimo duomenimis, o tyrimo metodikos pagrindimas yra
dedamas [ priedus. Jeigu studentas gauna uzsakymq^ is imoncs spresti
konkreci^ problem^ jis gali rengti praktinio pobudzio kursinj darb:^,
pavyzdzjui, verslo plan<). Atsizvelgiant [ tiriamos problemos pobud[,
kursinio darbo apimtis gali bull iki 25 puslapiit (be priedq). Taciau kai
kuriais atvejais kursinio darbo apimtis gall buti didesnc ar mazcsnc.
Izanga, taip pat teorines ir praktines kursinio darbo dalin apimtys
priklauso nuo tiriamos problemos pobudzio.
Kursinis projektas (KP). Kursinis projektas savo struktura yra
panasus { taikomfyi kursini darb^. Taciau praktineje kursinio projckto
dalyje yra patcikiama ne tik tyrimo rezultaty analize, bet ir vadybiniu,
ekonominiu, finansiniu ir kt. pozitiriais pagrindziamos socialinio-
ekonominio reiskimo tobulinimo kiyptys. Kursinio projekto apimtis -
iki 30 puslapiii.
Praktikos ataskaita (PA). Mokomoji praktika gali buti
taikomojo arba mokstinio tiriamojo darbo pobudzio. Kai mokomoji
praktika yra taikomojo pobudiio, ji atlickama [moneje. [mon?
studentas pasircnka pats arba pasiulo katedra. Pries isvykstant [
praktik£\, studentams rengiamas instruktazas, iteikiamas praktikos
pazymcjimas, su praktikos vadovu derinama programa. Praktikos
vadov^ skiria katedra. Praktikos reikalavtmai yra pateikiami praktikos
programoje. Praktikos metu studentas surenka duomenis pagal
programoje numatytas uzduotis. Parengta praktikos ataskaita yra
pristatoma [ katedrji nustatytu laiku. Praktikos gynimo laik^ nustato
katedra. Praktikos ataskaitos apimtis - iki 30 puslapiq.
Jeigu mokomoji praktika yra mokslinio tiriamojo darbo
pobudzio, tai studentas yra skiriamas konkreciai mokslinio tiriamojo
darbo temai vykdyti. Siuo atveju praktikos vadovas pateikia individually
uzduoti studentui. Studentas renka mokslin?, tcisinQ, statist! n? literature
tiriama tema, ja^ sistemina, parengia medziaga problemai tirti, jeigu
rcikia, vykdo sociologinius tyrimus, atlieka kitus pagalbinius darbus.
§iuo atveju praktikos ataskaitos apimti nurodo praktikos vadovas.
Issamius praktikos reikalavimus pateikia katedra.
Baigiamasis darbas tai kvalifikacinis studcnto darbas, kurio
pagrindu kvalifikacine komisija vertina studcnto pasirengim^
.savarankiSkam darbui ir .suteikia atitinkamos specialybes kvalifikacij^ -■
bakalauro (BD) ar magistro (MD). Patvirtinimt\ apie baigiamojo
darbo parengimo savarankiskumtt pasirago studentas (zr. 1 priediO-
Baigiamajame darbe sprendziamos teorines, taikomosios ar praktines
problemos. Baigiamieji darbai gali buti teoriniai ar taikomieji (zr.
kursinis darbas). "Uz baigiamajame darbe priimfus sprendimus ar
mokslinio darbo isvadas, apskaiciavimo teisingum^ ar savarankiskum^
atsako tik pretcndentas [ bakalauro ar magistro laipsni, Vadovo, taip pat
konsultantu uzdavinys yra siekti, kad diplomantas rastu racionalius
sprcndimo variantus. Todel vadovai ncteikia diplomantui paruostij
sprcndim4, tik padeda pareiigti tiriamojo darbo plan^, nurodo
literaturij ar kitus informacijos saltinius ir atsako j klausimus,
LSkilusius anaiizuojaiit informacijq. Parengt^ studento baigiamEyi
ciarbii, vertina vadovas. Jis paraso atsiliepimji apie bakalauro baigiamtyi
ilarba, sprendzia, ar studcnto tdirbis yra pakankamas. .lei vadovas mano,
kad darbas nera tinkamas viesam gynimui kvalifikacineje komisijoje,
;ipio tai inlbrmuoja katedrq ir kvalitlkacin? komisij^. Kvalifikacine
komisija tokiu atveju skiria kit^ baigiamojo darbo vieSo gynimo laikj^.
roliau studentas darba pateikia recenzcntui. Recenzent^ skiria katedra.
(ravins baigiamojo darbo vadovo ir recenzento atsiliepimus, parasus ir
konsiilianto paras^ (jeigu yra konsultantas), studentas baigiam^jj darb^
piiterkia katedrai iki gynimo likus 2 savaitems. Baigiamojo darbo
vcninimo kritcrijus nustato baigiamnju darby kvalifikacine komisija.
Baigiamojo darbo temos pasirinkimas. Baigiamojo darbo
tenias pateikia katedra. Bakalauro baigiamojo darbo temas studentai
piiKJrcnka kefvirto kurso pradziojc. Magistro baigiamojo darbo temas
10
patdkia katedra pimio semestro pradzioje.
TemEi stLidentas renkasi toki^, kad hut^ aktuali tcoriskai ir
praktigkai. Be to, siai temai tirti turi buti pakankamai literaturos. Tyrimo
objektLi gali buti tarn tikra institucija: imone, ekonominis reiskinys,
zmoniu grupe. ^>rimo prablcma gali buti tcorinc ar praktine,
reiksmioga visuomenei ar tam tikrai jos grupei. lema turi atspindeti
tyrimo tiksl^ ir objektt^. Kadangi kiekviena tiriamoji problema yra
sudctinga, j^,saJygoja \vairus makro- ar mikrovciksniai, tai sludiJLj.darbc
butina atskleisli tyrimo uzdavinius. Per numatytu tyrimo uTidaviniu
prizm? darbo vad(?vas vcrtina studijn darbo probietrios tyrimo kryptu
logik^, istyrimo laipsnt
Baigiamijjii darbq vadovus - tam tikros srilics spccialistus -
skiria katedra arba studeiitai renkasi is imiversiteto ar tmoniii ir
organizaciju- Jeigu reikia, skiriami konsultantai.
Konsultantus parenka vadovas. Pasirinktos baigiamiou darbq
temos ir vadovai, konsultantai ar rccenzentai yra aptariami
kvalifikacineje komisijoje ir tvirtinami dekano isakymu.
Bakalauro baigiamojo darbo apimtis iki 60 puslapiij. Jeigu
bakalauro baigiam^i darb^ rcngia kcli autoriai, tai jo apimti nustato
katedra. "
Katedrai patcikiaini 2 bakalauro baigiamojo darbo
egzemplioriai.
Magistro baigiamojo darbo apimtis - iki 80 puslapiii-
Katedrai patcikiami 2 magistro baigiamojo darbo
egzemplioriai.
Pateiksime tik pacius bendriatisius studiju darby sandaros
rcikalavimus.
lent.).
U
1.2. Studijij darbij sudetines dalys
Studijq darbti turety sudaryti eiles tvarka iSdestytos dalys (zr.
Lentel^.
StudiJ4 darby sudfitines
dalys
SlUDIJIJ
DARBO
struktOra
IND
GND
LDA
RE
KD
KP
PA
BD
MD
Titulinis lapas
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Santrauka
-
-
-
-
+/-
+/-
-
+
+
Turinys
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Lentcliii
s^raSas
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Pavciksli;
sijraSas
+
+
+
+
+
+
+
+
+
j/anga
+>
+
+
+
4-
+
+
+
+
Teorine datis
4-/-
+/-
+/-
+
+
+
+/
+
+
Metodin^ dalis
-
-
-
+/-
+/-
+/-
+/-
+
+
Praktine
(projektine)
(lalis
+/-
+/-
+
+/-
+
+
+/-
+/-
IJivados ir
sinivmai
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Ijteratura
+
+
+
+
+
+
+
+
+
Pritdai
+/-
+/-
+/-
+/-
+/-
+/-
+/-
+/-
+/-
( i;i + — butina darbo dalis;
- - ncbutina darbo dalis;
+/- - suidijn darbo vadovas sprendzia apie tos dalles butinum^.
Reikalavimai, keliami kiekvienai sudetinei studijii darbo daliai,
yi;i isdestyti atskiruosc sios metodincs priemones skyriuose. Cia
(itkrLMpsime demesj ( tai, kad JZANGOJE turi buti atskleistas temos
iiiui|Limas ir aktualumas, tyrimo tikslas ir uzdaviniai, tyrimo objektas,
ji'inii reikia, ir hipotczc, pateikta tyrimo metodika, konkretus darbo
Itvultatai, jij taikymo sritys, autoriaus skaityti prancsimai
knnt'crcncijose ar publikuoti straipsniai. Patartina atskleidziant temos
It
aktualum^. ir naujum^ isryskinti tyrimo problem£\^. Tuomet yra Icngviau
formuluoti tyrimo tikslf^ ir uzdavinius,
[zangos apimtis - iki dvjcjq puslapiu. Jei studijij darbas yra
autoriq kolektyvo, tada turi buti nurodoma, koks kiekvieno autoriaus
indelis { darbf^, t. y. nurodytas kiekvieno skyriaus autorius ar autoriai.
Jeigu darbas parenglas visus klausimus nagrinejant kartu, autoriq
nurodyti nereikia. Be to, nurodoma stiidijij darbiii naudota intbrmacija,
1, y. dokumentai, [statymai, tiorminiai aktai, JitcratOra, statistine
informacija, diplominiq, kursinii^ darbq ar paskaiti^ mcdziaga,
Teorinije studijii darbo dalyje bQtina pateikti fiLeratUros
apzvalgE^ tiriama leraa, ivairiii sfjvokii, terininii samprat^ ir problemos
analizij tcoriniu lygmeniu. Cia svarbu atskleisti ir susisteminti ivairiq
pasaulio mokslininkq nuomones tiriama problema, iSsakyti ir pagr[sti
savo nuomon^ ziurint i§ Liotuvos iikio raidos dabartines situacijos ir
plctros perspcktyvii- Be to, teorinc stiidiji^ darbo dalis yra reikalinga
nagrinejamo klausimo tyrimo metodikai pagr|sti.
Metodineje $tudiji{ darbo dalyje turi buti pagristi tyrimo
rrietodai (statistiniai, sociologiniai ir kt.), paleiktas tyrimo
instrumentarijaus pagrindimas ir aptarta tyrimo eiga, su ja susijusios
problemos (zr, 3.3. poskyrO- Sios melodikos pagrindimo p^vyzdziai yra
pateikti 2 priedc. Tyrimo mctodikos pagrindimas gali bud pateiktas ir
taikant matricos logikjj (zr. 2 pried^). Jeigu mctodine dalis yra iabai
plati, tai ji kartu su instrumentarijaus (anketos, testq ir kt.) pavyzdziais
gali buti pateikiama kaip pried ai.
Praktineje (analititiejc) studiji( darbo dalyje yra pateikiama
faktine (statistine, soeiologine ir kitokia) tiriamos problemos
informacija, jos analize. Jeigu reikia, atliekami jvairus ekonominiai
skaiciavimai, pateikiamas iskeltq hipoteziq patvirtinimas arba
paneigimas.
Isvadi; ir siulymtj dalyje pateikiamos pagrindines tyrtmo
iSvados ir siutymai, kaip spr^sti tiriamj^ problem^ nurodomos naujn
idejn idicgimo srilys. Jeigu darbc yra pateikiamos tik isvados ir nera
siulymii problemai sprtjsti, tai sii\ dal| galima vadinti ISVADOS.
Isvados pateikiamos i§ viso darbo ir turi atitikti tyrimo uzdavinius. Sioje
dalyje nepatartina naudoti lenteliq, grafmes medziagos, Isvados ir
siulymai gali buti numeruojami. Jic pateikiami 1-2 puslapiuose. Kai
kuriais atvejais sios darbo da lies apimtis gali buti didesnc.
Priedai. Kursiniii ir baigiamijjii darbi^ didelg dal[ gali sudaryti
ivairj statistine, sociologine, teisine ar kita informacija, kuri paaiskina
t1
priimtiis sprendimus. Dalis informacines medziagos (lenteles, grafikai,
(iiagramos) studijq darbo tekste, kita dalis (taip pat ir anketos) yra
pateikiama darbo pabaigoje. Cia pateikiamos daug skaicii^ turincios ir
daugiau kaip vicni\ pusiapj uzimanCios pirmines medziagos lenteles,
itiustracine medziaga, turinti antraeil? reiksm{;, bet tekste nagrinejama:
schemos, diagramos, grafikai, lenteles, paveikslai ar lankstinukai.
informacines da lies apimtj, atsizvelgiant j nagrinejamos temos,
problemos .sudetingum^ ir naujumti, nustato studentas, suderin^s su
darbo vadovu. Priedai segami eiles tvarka pagal tai, kokia seka jie
pamineti darbe. Jeigu informacines medziagos yra Iabai daug, ji gali
liuti pateikiama atskim tomu.
1.4
1.3. Studijij darbo titulinis lapas
Titulinis lapas gali buti su remeliu arba be jo. Titulitiiame lape
aukstosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimai, studijii darbo
pavadinimas, studiJH darbo fomtia (pvz,: Tarptautiniit tmansiniq
atsiskaitymii kursinis darbas, Verslo admin istravimo bakalauro
baigiamasis darbas ir kt.) bei darbo parenginio vieta ir mctai isdestomi
simetriskai lapo plotyjc. Desiniojoje iapo puseje po sludijij darbo forma
yra rasomos vadovo, vadoves ar vadovij pavardes, xemiau - studijii
darbo atlikejo ar atlikejq pavardes. Jeigu yra keli vadovai ar atiikejai, tai
pries isvardijant dcdamas dvitaskis. Toliau po vadovo pavardc yra
pateikiama stLidijq darbo tikriiiimo data, po studento pavarde studijn
darbo atidavimo data. Jeigii yra tarn tikros sritics konsuUantas ar
konsultatitai, tai jn pavardes rasomos kairiojojc lapo puseje tame
pa^iame lygyje kaip ir vadovo. Po konsultanto pavarde yra rasoma
recenzento pavardc. Jeigu vadovas, konsultantas ir rccenzcntas yra to
paties fakulteto ir tos pacios katedros darbuotojai, tai pries jq pavardes
yra rasoma pedagoginis vardas ir mokslo laipsnis su trump in tai (pvz.,
doc.dr.) arba mokslo laipsnis ir pareigos (pvz., dr. vyr. asist.). .lei jn
nera - destytojo pareigos (pvz,, asist.). Jcigii vadovas, konsultantas ir
reccnzcntas yra to paties fakulteto kitv^ katedrq darbuotojai, tai pries j^
pavardes yra nurodoma katedra. Prieg vadovo ir konsultanto, kurie yra
is kilLi institucijii, pavardes yra rasomi mstitueijos ir padalinio
pavadinimai.
Studijq darbq tituliniq lapq pavyzdirai patcikti 3-7 prieduose.
Pimiajame tituliniame lape rasomi aukstosios mokyklos, fakulteto ir
katedros pavadinimai, autoriaus vardas ir pavarde, studijq darbo
pavadinimas, bakafauro arba magistro darbas, darbo vadovas, darbo
rcngimo vieta ir metai. Antrasis bakalauro ar magistro baigiamojo darbo
titulinis lapas apiforminamas pagal tttulmio lapo rcikalavimus.
Papildomai ant titulinio lapo po darbo pavadinimo per vidur[ yra
ragoraas studiju programos registracijos numeris.
Studiju darbn tekste, taip pat ant titulinio lapo paprastai data
ragoma, tarp metn, menesiq ir dicnos skaitmcnn nededant tasko, pvz.:
2006 05 20. Organ izaciniuose dokumentuose dazniausiai vartojamas
zodinis dalos uzrasymas, kartais nurodomas ir paros laikas, pvz., 2006
m. geguzes 20 d. 12:15 arba 2006 05 20 12:15.
II
1.4. Studijif darbo santrauka
Santrauka - tai sutrumpintas bakalauro ar magistro baigiamojo
darbo esmcs isdestymas uzsienio kalba. Ji skirta operatyviai susipazinti
su referuojamo darbo esme. Studiju darbo santrauka scgama po titulinio
lapo. Jos apimtis priklauso nuo studijij darbo lygio, jo moksiines ir
prak tines reikgmes. Paprastai santraukos apimtis yra nuo 0,5 iki 1
puslapio. Tarn tikrais atvejais baigiamasis darbas gali buti rasomas
uzsienio kaiba. Tokiu atveju santrauka rcngiama tietuviij kalba ir jos
jipimtis yra neribojama gali buti trecdalis ar daugiau baigiamojo darbo
U|iimties.
Santrauka ragoma pagal toki plana:
1. Stud!JL{ darbo aprasas, tyrimo aktualumas, naujumas, tyrimo
problema, tyrimo tikslas, objektas, uzdaviniai, hipotezes;
2. Tyrimo metodika (moksiines literatiiros analize, teisiniq
dokumentq analize, statistiniit duomenq analize, sociologinii^
tyrimq duomemi analize, testai ir kt.);
3. KonkretOs darbo rezultatai;
4. Isvados (svarbiausi vertinimai, siQlymai), priimtos ir atmestos
hipotezes;
5. Darbo rczultatij panaudojimo sritys, autoriaus skaityti
pranesimai, publikuoti straipsniai.
Santrauka pradcdama ragyli nuo studiji| darbo apraso. Jo sehema
lokia; studento pavarde, vardo inieialas, darbo antraste, kokios
s|iccialybe,s kursinis darbas (ar baigiamasis darbas) /mokslinis vadovas,
iitikslosios mokyklos, fakulteto ir katedros pavadinimas; darbo
piuengimo (gynimo) vieta, data; apimtis.
Pavyzdziui, jeigu santrauka rasoma lietuviii kalba, pradcdama
liiip;
Vasiliauskaite J. (2001) Lietuvos bankti depoziti{ vaJdymo
liihiili/jimas. Verslo administravimo magistro baigiamasis darbas.
Slu(liJL[ programa 62103S137. Vadove doe. dr. I. Macerinskiene.
Kiiunas: Kauno tcchnologijos universitetas, Socialinirt mokslq
Itikultctas.
ir
SANTRADKA
Vcrslo administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra
aktuali ...
Jeigu santrauka yra ragoma uzsienio kalba, pavyzdziui, angliskai:
Vasiliauskaite J. (2001) The Improvement of Lithuaniam Banks
Deposit Managemen. Master's Work in Business Administration. Study
Programme 621035137 Supervisor dr. assoc. prof, T. Macerinskiene.
Kaunas: faculty of Social Sciences, Kaunas University of Technology.
■ ■ SUMMARY. Toliau tekslas rasomas anglij kalba.
I
Xf
1.5. Studijq darbo turinys
Turinys rasomas kaip skyriaus antraste - didziosiomis raidemis
('l'l)RINYS). Skyriit pavadinimai turinyjc ragomi didziosiomis raidemis
iirba paryskintomis mazosiomis raidemis, poskyriq ir skyreliif —
niazosiomis. Patartina studijq darb^ per daug nesmulkinti. Skyrii^,
jio.skyrii} ir skyreliii pavadinimai turi buti trumpi, aiskijs, prasmingi ir
svarbiausia atitikti tiriamos problemos esm§. Pavadinimai neturi
kiU'totis ar kartoti viso darbo pavadinim^. Ragant studiju darbq^ nera
likslinga turini labai detalizuoti. Negali buti poskyris ar skyrelis i§ vieno
puslapio. Bakalauro baigiamojo darbo turinio pavyzdys pateiktas 6
pricde.
Turinio puslapio struktura:
TURINYS
I^.ANGA 3
1. (SKYRIAUS PAVADINIMAS) 7
l.l.(poskyrn) pavadinimas) 9
I.l.l.(skyrelio pavadinimas) 12
2. (SKYRIAUS PAVADINIMAS) 20
2.1 20
2.1.1 29
2.1.2. irt. t 35
2.2 40
iftVADOS 58
l.rilCRATURA 60
PRIEDAI 64
1.6. Naudotos mokslines literatures pateikimas studijq
darbe
Nuorodq zymcjimas
Nuorodos { kitus darbo puslapius (dalis, skyrius, poskyrius,
lenteles, paveikslus, priedus) daromos nusakant J14 eilcs nunierius.
Pavyzdziiii: (zr. p. 25), (zr. 3 pa v.), (if- 3 skyriq), (zr. 2.3. poskyri), (zr.
2.3.1. skyrelO, (zr. 3 lent), (zr. 2 priediO, (zr. (3) formul?).
Literaturos citavimas
Saltinius cituojant tekste pagal Amerikos psichologii
asociacijos (APA) sistem^ galioja sios taisykles. Kai tekste
vartujamas tikslios citatos.
Taisykle. Jei tikslios citatos pradziojc yra nurodoma autoriaus
pavarde, tai po autoriaus pavardes nurodomi leidinio metai, o citatos
pabaigojc nurodomas tikslus leidinio puslapis.
Pavyzdys. DavuHs (2006) teigia, kad „savivaldybiu biudzetu
pajamas galima susklrstyti i tris pagrindines riisis: mokeslines ir
neraokcstines pajamas bei valstybes biudzeto dotacijas" (p. 21),
Taisykle. Kai autoriaus pavarde nera nurodoma [vadineje citalos
sakinio dalyje, tuomet autorius, leidimo mctai ir citalos puslapis
nurodomi citatos pabaigoje.
Pavyzdys. „SavivaldybiLi biudzetii pajamas galima suskirstyti ]_
tris pagrindines rCisis: mokestines ir nemokestines pajamas bei
valstybes biudzeto dotacijas" (Davulis, 2006, p. 2 1).
Taisykle, Jci citatoje yra daugiau nei 40 zodziq, tuomet reikia \
vartoti specialii teksto srift^ o nc kabutes.
Pavyzdys. Aigrasiniino strategijos teorija popuUarumo virsun^ '
pasieke saltojo karo mctais. Tada ji daugiamia koncenlruoduvosi [
branduollnio saugumo problemas, o atgrasinimo sqvoka dazniausiai
buvo nagrinejama SSRS ir J A V hranduolines pusiausvyros konlekxte.
Mors debatai del branduolinio atgrasinimo iki siol sulaukia daug\
strateginin studijii specialistti demesio, vis didesn^ reiksm^ igaunaX
atgrasinimo iprasiine ginkiuote ay netgi nekarinemis priemonemisi
studijos. Siame iarp(autinio terorizmo amziuje atgrasinimo teoretikii
di'inesys hypsta / au(oritarinii{ rezimij, siekianciii Isigyti masitiio
iiaikinimo ginklii elgesio iyrinejimq, vis dazniay nagrinejamas
prevancinin veiksmii poveikis atgrasinimo efektyvumui. (Urbelis, 2005,
p, 4-5.)
Kai tekste vartojamos pcrfrazuotos raintys
Taisykle. Jei studij^ parenge vienas autorius, tai kabutes nera
reikalingos.
Pavyzdys:
1 . Pagal Davuli (2006) biudzetines savivaldybiii pajamas galima
skirstyti { tris rOsis: mokestines ir nemokestines pajamas bei valstybes
dolacijas.
2. Biudzetines savivaldybiq pajamas galima skirstyti { tris rusis:
mokestines ir nemokestines pajamas bei valstybes dotacijas (Davulis,
2006).
Taisykle. Kai studij^, parenge du autoriai, tai nurodomi abu.
Pavyzdys:
1. Bergef ir Udel (1998) tmoniii finansavimo saltiniii
pricinamum^ vertina pagal versJo plctros etapus.
2. Imoniii finansavimo saltiniii prieinamumas yra vertinamas
paga! verslo pletros etapus (Berger ir Udel, 1998).
Taisykle. Kai studijq^ parenge trys, keturi ar penki autoriai, tai
reikia isvardyti visus.
Pavyzdys: Tyrimas atskleide skirtingus seimij skyrybi{ modclius
Middietowne dvidegimtojo araziaus treciajame - astuntajame
ilc^imtmeciuose (Caplow, Bahr, Chadwick, Hilt & Williamson, 1 982).
TaCiau tolesnese nuorodose { X\ pati kOrint yra nurodomas tik
pirmasis autorius ir et al.
Pavyzdys. Tyrimas atskleide skirtingus seimq skyrybq model ius
Middietowne dvidesimtojo amziaus treciajame - aStuutajamc
deSimtmeciuose (Caplow, et al., 1982).
Taisykle. Jei studiJEL renge gegi ir daugiau autoriq, tuomet
Nkliiiusteliuose rasoma pirmojo autoriaus pavarde ir et al., o po
kabiclio - leidimo metai.
Pavyzdys. Scptintojo desimtmeeio pabaigoje komunos veike
20
kaip placios seimos, o vaiki^ pricziura teko visicms suaugusiems
(Berger, etal,, 1971).
Taisykle. Kai kurinio Icidcjas yra ne koiikretus autoriai, o
organ izacij OS ar asociacijos, tuomet kaip autorius jos ir nurodomos,
Pavyzdys. Pirma citata: (Svietimo ir mokslo ministerija [SMM],
2006). Kitos citatos: (SMM, 2006).
Asmenvardzii; ir vietovardziq rasyrao taisykles
PirniEf. kart^^ minint asinenvardi, relkia pateikti nc tik pavard?,
bet ir vts^ vardt^ (vardas rasomas pries pavardf^). Jei toliau kalbama
apie t^pali asmeni, rasoma pirinoji vardo raide, taskas, pavarde (tarp
tagko ir pavardes - tarpelis, pvz., A. Smctona).
Asmenvardziq ir vietovardzin rasymo taisykles reglamentuoja
LietuviiL kalbos komisijos iiiitarimai 1977-1998 (1998). Patcikiame
istraukf^.
8. Del autentiski{ tikrimii vardnformn rasymo
SJ. AuteniiSkoms asmenvardziii (ir vietovardziii) formoms
^altines dedamos panasiai kaip ir pric adaptuoti{ likriniii vardii.
Pavar tolas skliuusteliuose arha neriSliame tekste (pvz., bibliografijoje,
rekiamoje ar informacijoje), jos gali huti rasomos he lieluviskii
galunii{.
8.2. Lieluviskos gal titles dedamos prie hi aule.nliskn
vyriskosios gimines asmenvardziii formi(j kurios haigiaxi priebalsiu:
Brugmannas. Andrewsas, Morrisas; Roiselis, Douglasas, Jamesas; Feederis,
Claudelis; Karlowczius, Rajkovicius.
H.3. Kai nelietuviskas asmcnvardis baigiast nelariama halse e
arba neiariama priehaise, pries pridedamas galUnes rasylinas
apostrofas: Larousse'as (sk. Larusas), Larousse'o; Verlaine'as (sk.
Velenas), Burke 'as (sk. Berkas); Bainville 'is (sk. Benvilis), Cahors 'as (sk.
Kahora.s), Chateaubriand 'as (sk. Saiobrijanas) Beaufort 'as (sk.
Bofora.i), Destouche 'as (sk. Detusas), de Gaulle 'is (sk. de Gotis).
Asmenvardziams, kurie originalo kalboje baigiasi kamieno
balsiu (iSskyrus a) ar dvibaisiu, lietuviskos gaiunes paprastai
nededamos irjie nelinhniuojami, pvz. : Toome, Goethe, Crespo, Enrico,
Antonescv, Koposu, Craxi, Leslie, Willy, Caravaggio, Manzoni, Verdi,
Fanny, Silviu. Hemingway, Gow, Rau (bet Cossiga - Cossigos, Zappa -
7.appos). Taciau prireikus kai kurioms pavardems gaiunes gali butt
21
pridedamos po apostrofo, pvz.: vns. kilm. Goethe's, Crcuci'o,
iU'iningway'aus; naud. Goethe 'ei, Craxi 'ui, HemmgH'ay 'ui; in. Craxi'u,
i Icmingway'umi (bet vns. gal. Goethe).
8.5. Gramatinami ir linksniuojami He asmenvardziai, kurie
hiiigiasi originalo kalboje kaitomo vardo gaiunes balsiu, pvz.: Walesa
iWa!(;sy...) - Walqsa (Walqsos), Mqcinski (M^cinskiego...) - M^cimkis
(M(;cinskio....).
Autoriij apraso taisykles
• Kai keli autoriaus vardai atskiriami briiksneliu (tik ne
lictiivjn!), tuQmet ir trumpinant vardi^ pirmosios raides atskiriamos
bciikSncliu.
• Kai saltinis parasytas dviejn ar daugiau autoriq, jn pavardes
iilskiriamos kableliais.
• Autoriq griipes pavadinimas rasomas visas. Pavyzdziui,
Svietimo ir mokslo ministerija, Kaiino teclinologijos universitetas,
American psychological association ir t. I.
• Jeigu knygos autorius nenurodomas, tuomet redaktorius
npiaSomas kaip autorius, o po skyriaus pavadinimo isvardijami kiti
leidinio rcdaktoriai, po jq pavardziq skliausteliuose nurodant
NUtrumpinim<\ (red.), jeigu vienas, ir (Red.), jeigu keli.
• Jeigu knygos autorius nenurodytas, tuomet knygos
paviidinimii reiketii perkciti i pradzia^ pries leidimo dat^. Pavyzdziui,
Diirlw pavadinimas (2003). Vieta: Lcidejas.
Literatures s^i rasas
Rasant studijij darbq naudojama (cituojama, nagriiiejama,
(111 Mil 111 ma) [vairi literatura ir dokumcntai. Todel prie kickvieno studijij
iliirhd turi buti pateiktas naiidotq dokumcntu (monografijii, vadoveliu,
IK'riodinii} ir t^stiniq leidiniq, istatyminiii ir norminiii aktq, intemete
(IMuio.s informacijos, nepublikuotq moksliniq ataskaiti}, vertimq,
tuiNkaifq medziagos ir kt.) bibliografmis SEtrasas. [ literaturos si^ras^,
ttnuikiami tik cituoti moksHnes literaturos saltiniai.
Literaturos s^rasas patcikiamas atskiru skyriumi su antraste
l.rri'lRATURA. Literaturos bibliografiniai aprasai gali buti
jm) 1*1 kill mi abeceles tvarka. Jeigu autoriij pavardes vienodos, tuomet
JHit rcikia isdestyti atsizvelgiant [ inicialus, Atskiro autoriaus darbai
pntt'ikiami chronologine tvarka.
22
Siuloma literaturos aprasymo tvarka yra modilikuota
(siipaprastinta) Araerikos psichologu asociacijos (APA) citavimo
ssstema (Krupavicius, 2006). APA sistema yra vjenas populiariausiij^
citavimo budii siuolaikiniuosc socialiniuose raoksluose.
Literaturos apraso tvarkos pavyzdziai
Knygos aprasas:
Loginc sandara: Autorius A. A. (2006), Darbo pavadinimas.
Vieta; Leidejas.
Pavyzdys: Tidikis R. (2003), Socialinin moksln iyrimii
metodohgija. Vilnius: Mokslas.
Rcdaguotos knygos apraSas:
Logine sandara: Autorius A. A. (sudar., 2006). Darbo
pavadinimas. Vieta: Leidejas.
Pavyzdys: Scholnick E. K. (ed., 1999). Conceptual
development: Piagei's legacy. Mahwah, N. J.: Lawrence Erlbaum
Associates.
Knygos apraSas, kai daugiau nei trys autoriai:
Logine sandara: Autorius A- A., Autorius B. B., Autorius C,
C. et al. (2006). Darbo pavadinimas . Vieta: Leidejas.
Pavyzdys: Jucevicius R., .lueeviciene P., Janiunaitc B., et akj
(2003). Mokyklos strategija. Kaunas: Zinii^ visuomencs institutas.
Knygos be autoriaus aprasas:
Logine sandara: Darbo pavadinimas (2006). Vieta: Leidejas,
Pavyzdys: Lietuvos Respublikos Konstitucija (1996). Vilnius:^
Lietuvos Respublikos Seimo 1-kla.
Daktaro discrtacijos aprasas:
Loginc sandara: Autorius A. A. (2006). Pavadinimas. Moksk
kryptis, Vieta; Organizacija,
Pavyzdys: Sumskas G. (2003). Ekonominis habavimai
Lietuvoje, Latvijoje ir Esdjoje. Sociologine rinkejii elgsenos analizei
Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, sociologija (05 S). K.aunas|
Kauno technologijos universitetas.
23,
Knygos skyriaus apraSas;
Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B. B, (2006).
.Skyriaus pavadinimas. A. Rcdaklorius, B. Redaktorius ir C.
[<c<iaktorios (Red.), Knygos pavadinimas. Vieta: Leidejas, p. xxx-xxx.
Pavyzdys: Piesarskas B. (1991), Gramatikos apzvalga. B.
Piesarskas, B. Svecevieius ir R. Dapkute (red.), Lie;«vii( angliikalbii
^jJmav. Vilnius: Mokslas, p. 812-832.
Mokslinio zurnalo straipsnio apragas, kai autori^ trys ar
uiaziau:
Loginc sandara: Autorius A. A., Autorius B. B. (2006).
Siraipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx-
XXX,
Pavyzdys: Gcralavicius V., Kuodis R. (1997). Lito kurso rezimo
|i!i,sirinkimas: tcoriniai ir praktiniai sprendtmo budai. Pinigi[studijos,\,
p. 31 -35.
Mokslinio ^zurnalo straipsnio aprasas, kai autoriq daugiau
nci trys:
Logine sandara: Autorius A., Autorius B., Autorius C, et al.
(2006). Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx,
|>, xxx-xxx,
Pavyzdys: Merkys C, Kalinauskait^ R., BcniuSienfe I., et al.
(2005). Organizacinio klimato testas Lietuvos darbo organizacijoms:
validacija ir s^sajos su komandinio darbo testu. Socialiniai mokslai, 3,
p, 39 51.
Technines ar tyrinno ataskaitos aprasas:
Logine sandara: Autorius A., Autorius B., Autorius C-, et al.
(2006). Pavadinimas. (Uzsakovas). Vieta: Tyrim^ atJikusi
iir^ianizacija.
Pavyzdys; Merkys G., Urbonaite-Slyziuveiie D,, Batciunas S.,
{<t al. (2003). Mokykhi tinklo pertvarkos ir moksleiviii veziojimo bukle:
kii'kyhinis ir kokyhinis tyrimas (Svietimo ir mokslo ministerijos
U^,sakomojo tyrimo ataskaita). Kaunas: KTU Social iniq tyrimii
liilioratorija.
24
Dienrascio ar savaitrasfio straipsnio apraSas: i
Logine sandara: Autorius A, A. (2006, rugpju(!i« 22).
Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx-
XXX.
Pavyzdys: Simanonyte A. (2006, rugsejo 27). Milijardieriui
parupo JAV Hctuviii ba/,nycia. Lietuvos rylas, 221, p. 1 2.
Patvirtinto pubUkuoti, bet dar ncisspausdinto darbo
apraSas:
Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B.B. (leidyboje).
Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx-
XXX.
Sal tin jo be publikavimo datos ap rasas:
Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B.B. (ii.d.).
Straipsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xx, p. xxx-
XXX. Naudojamas formatas nera datos (n.d.).
m
Elektroniniij saltiniy apraSymas
Temiinas eleklroniniai saltiniai rciskia; elektronincs duonicn^
bazes, intemetinius Saltinius, dektroninius tinklalapius ar puslapius,
tinklines apsikeitimo informacija ar diskusijos grupes, elektroninius
laiskus.
Siuo metu daug literalQros Salliniii gaiima perskaityli intemete
Vis dazniau jie yra skaitomi ir cituojami. Kai kurie litcraluros saltiniai
gali buti cituojami kaip standartintai litcraluros saltiniai, ncs jic yra
publikuojami intemete ir tuo pat metu popierineje laikmenoje. Taciau
yra dalis sal tin iq, kuric pubiikuojami lik intemete. Todcl pateikianf
nuorodi^, \ siuos literaturos saltinius butina nurodyti Ji| perziuros datq^ ir
intemetini adres^,
Internetinio adreso formatas:
PagrtiKlinis Kt;liys iki
Protokolas itdresas ttoktjmonlo Konkreiiiiu? dokuiJiieiito pav^tdiniinasi
hi ' ■ ' ■ '
liHp://www . simi. 1 l/svici i iiv) huHc.'iltK;*' Vt okyklii link l» jii;rtvarkos_ir_%2()nioksli;iviu vezioj 1 mo.bukle .ppl
Pcriodines literaturos aprasas is internetincs duomenij
Iniz^s:
Logine sandara: Autorius A. A., Autorius B. B. (2004),
Siriupsnio pavadinimas. Periodinio leidinio pavadinimas, xr, p. xxx -
Kxx. Perskaitymo metai, mcnuo, diena, saltinio intemetinis adresas.
Pavyzdys: Ciutiene R., Sakalas A. (2004). Karjeros modeliu
iyi^inamoji analize. Inzinerine ekonomika, 3(38). Perziureta 2004,
rut;sejo 12, adresu
http://v^ww.ktu.]t/lt/scriptas].asp?pirmas=/lt/mokslas/zumalai/i
u/cko/menu.htm!&antras=/[t/inokslas/zumaiai/inzeko/inzek034.html&
nn!niu-/lt/virsus2_3.html
Intcrnctinis dokumentas:
Logine sandara: Autorius A. A. (2004). Darbo pavadinimas,
Perskaitymo metai, menuo, diena, saltinio intemetinis adresas.
Dienra5i!io straipsnio intemete apra§as:
Gudaviciute D, (2004, rugsejo 11). [ samdiniy keliones bagazEi
vaikai netelpa: Svetur uzdarbiaujantys lieluviai paliktu atzalq giob^
li;:krauna valstybei. Lietuvos rylas, 2\\. Perziureta 2004, mgsejo 12,
ndrcsu
1 1 1 1 p://www.liel uvosrvtas.lt/index.asp?data^-200409 1 i &id -akt 1 1 _a 1 04
n<J I I &sk_id=99&view=2
Nepcriodines literatOros internete aprasas
Kai nezinomi autorius ir leidimo data:
Klasteriq samprata ir pagrindiniai bruozai (n.d.). Perziureta
2004, rugsejo 12, Kauno technologijos universiteto Vcrsio strategijos
(lislitiito tinklalapyje;
liti|i;//www.bkc.ktu.lt/marijampole/klasteriai.html
Tyrimo ataskaita organizacijos tinklalapyje:
Mcrkys G., Urbonaite-Slyziuviene D., BalCiunas S., e^ al (n.d.).
Mokykhi tinklo pertvarkas ir mohleivit{ veziojimo bukJe: kiekybinis ir
m
m
kokyhinis tyrimas. Perziureta 2004, mgsejo 12, Svietimo irmokslo
ministerijos tinklalapyje:
http://www.smm.lt/svietimo_buklc/docs/Mokyklu_tink,lo_pertvarkQS_i
r_%20moksleiviu_veziojimo_bukle.ppt
Kitij informacijos saldiii^ aprasas
Vaizdo jraSai
Dokumentinis fllmas:
Scorsese M. (prodiuseris), Lonergan K.. (scenarijaiis autorius /
rezisicrius). (2000). Gali manimi pasitiketi [dokumentinis filmas]
Jungtines Amerikos Valstijos; Paramount pictures.
Televizijos laida;
fCudaba G. (projekto prodiuseris), Kudabienc A. (laidos kureja)
(2004, rugsejo 6). Antroji banga [Televizijos laida]. Vilnius: Laisva^
ir nepriklausomas kanalas.
Televizijos serialas:
Chase D. (vykdoraasis prodiuseris). (2003),
[Televizijos serialas]. New York: Home box office.
Soprano
Epizodas televizijos seriale:
Green R., B urges M. (Scenarijaus autoriai), Patterson J
(rezisierius). (2003). AH Due Respect [Epizodas televizijos serialej
Chase D. (vykdomasis prodiuseris ir scenarijaus autorius). Soprana
New York; Home box office.
Cituojant tekste nurodoma juosta, jos pusc ir jraso takelio
iiiimcris: „Dar sirdyjc nesutema" (Ciaule P. ir Raudonikis A., 2002, 12
lakelis).
Garso |rasas:
Merkys G. (pranesejas). (2004). Mokykl^ fmklo pertvarkos ir
imks!eivii{ veziojimo hukle ([ragas kaseteje Nr. 12). Kaunas; KTU
SociaJiniiityrimiilaboratorija.
Periodines literatiiros elektronincje laikmenoje aprasas:
Vaitkevieius S., Orzekauskas P. (2004). Strateginio planavimo
Itislrumentij naudojimas smulkaus ir vidutinio verslo [monese
|['.lcktronine versija, CD]. Ekonomika ir vadyha-2004 (2 knyga), p.
\'\U 149.
Programines jrangos apraso sud^tin^s dalys:
Miller M. E. (1993). The interactive tester (4.0 versija)
[Programinefran^a]. Westminster, CA: Psytek services.
IMuzikos jrasai
Muzikos ira§as, kai kurtn| atlicka pats autorius:
Mamontovas A. (2002). O, Meite! Populiariausi slageriai
[CD]. Vilnius: Partija.
Muzikos (rasas, kai autoriaus kurini attieka kitas atlikejas:]
Gaule P. (zodziii autorius), Raudonikis A, (muzikos autorii
(2002). Dar sirdyje nesutema [16Hz]. Populiariausi slageriai 2 [CD]
Vilnius: Partija.
^'
1.7. Studijq darbo priedq [forininiinas
Sludijii darbo duomenn lenteles, apklausos medziaga, statistine
iriformacija ir kita gali buti pateikiama kaip pricdai sLudijn darbo gale at
atskiru lomu. Jei priedai pateikiami kaip to paties dokumento t^sinys
kiekvienas ju pradedamas naiijame lape. Desiniajame virsutiniame
kampc didziosiomis ra idem is rasoma PRIED AS, Jet priedas turj
pavadinim^ jis rasomas didziosiotnts raidemis kaip skyriauS
pavadinimas. Jei priedy daugiau kaip vicnas, jie numeruojam
arabiskais skaitmenimis, pvz., 1 PRIEDAS, 2 PRIliDAS ir t, t.
Nuorodos [ pricdus paleikiamos pagrindiniamc tekstc, o turinyj(
isvardijami visi priedai, nurodant jii numerius ir pavadinimus. Jeig
priedii yra palyginti daug, jii si^rasas gali buti dedamas po paveiksl
s^raso.
29
2. BENDRIEJI STUDlJy DARBIJ TEKSXy
REIKALAVIMAI
2.1. Bendrosios zinios
Studijij darbtj jforminimo tvarka. Studijij darbo tekstas
liiftomas kompiuteriu ballo neliniuoto popieriaus lapuose 12 sriftu ir 1.5
llitcrvalu tarp eiluCiq.
Rasant teksta^ puslapyje is krasli^ reikia palikti tuscius laukus:
kilirit)joje pijseje - 25 mm, desiniojoje - 10 mm, virsuje - 20 mm ir
Hjiiii?i(ije 20 mm, Pastraipos pirmoji eilute nuo teksto lauko kairiojo
kliiSto atitraukiama perlO mm. Tekst^t spausdinant kompiuteriu, galima
jltirySkinti atskirus zodzius ar sakinius.
Sludiju darbo puslapiai numeruojami iStisai, pradedant nuo
iltuliiiio (aiit tituUnio lapo, santraukos ir turinio puslapiq numeriai
Bffriifitimi). Puslapio uumeris uzraSomas virg teksto (puslapio virsutinio
(iCnfilo tuScio lauko viduryje arba desineje pusejc) arabiskais
lldiltmenimis, nededant uei tasko, nei brukSneliij.
Stiidijq darbij ir [ jq sudctj [einancii[ pricdi| lapu numeracija turi
pflti i.'Slisinc. Paveikslai ir lenteles kiekviename priede numeruojamos
HUklrai (zr. 2.5 ir 2.6 poskyrius).
.Sludiji; darbas turi buti [ristas tvarkingai, kietesniais virSeliais
llitti KpLJcialiuose segtuvuose, kad butq matyti tituiinis lapas. Bakalauro
If iinnJiislro baigiamasis darbas [ri-^amas taip, kad nebutii galima issegli
30
m
2.2. Studijq darbo teksto suskirstymas
Jei reikia, studijii darbo tekstas suskirstomas { skyrius, poskyrius
ir skyrelius. Dideles apimties daibi^ galima skirti [ dalis (kiiygas,
tomus).
Skyriai numemojami arabiSkais skaitmeniittis. Poskyriai
numcruojami tik skyriaus vidujc. Todcl poskyrio eiles numeris
prasideda skyriaus numcriu ir to skyriaus poskyrio numeriu, kurie
skiriami taskais, pavyzdziui; 2. 1.; 2,2.
Jei tekstas dar skirstomas i skyrelius, tai Sie numeruojami tuo
paciii principu: pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis - poskyrio,
IrctSiasis - skyrelio numeri, pavyzdziui : 2. 1 .1 .; 2. 1 ,2.
[zangos, isvadii, literaturos irpricdii skyriai nenumeniojami.
Skyriaus pavadinimas rasomas didziosiomis raidemis ir
simetriskai iSdestomas lapo plotyje, o poskyrio ir skyreli4 pavadinimai
rasomi mazosiomis raidemis, isskyrus pirm^E\, ir pradedami kaip
pastraipos pinnoji eilute. Be to, kiekvicn:^ skyriq reikia pradeti naujame
puslapyjc, poskyrius ir skyrelius - tame paciame. Aiitrastes zodziaij
nekeliami. Po antrastes taskas ncrasomas.
Skyriaus antragte rasoma viena eilute zemiau, negu prasidcdaj
puslapio teksto laukas, o poskyrio ir skyrelio antrastc isskiriama is prie§
j^ ir po jos esancio teksto vienos ei lutes taipeliu. Jeigu po skyriaus]
antrastes eina poskyrio antraSte, tarp jit taip pat paliekamas vicnosl
eilutes tarpelis. Ncgalima rasyti anU-aStes vienamc puslapyje, o tekst^j
pradeti kitame.
Kiekviena pastraipa pradcdama is naujos eilutes, atitraukta nuoj
kairiojokrasto 10 cm.
2.3. Studiji| darbo kalba, moksHniai terminal
Kalba tun buti trumpa, aiski, nedaugiaprasme. Butina vengti
Jtublitustincs kalbos, o vartoti mokslintj kalb^, Jei studijit darbc
VHilojami specif iniai terminal, jie turi buti aptarti tckste arba pateikti
(JMrbo prad/ioje (prieS izang^ su antragte TERMIN'V PAAI§KINIMV
NAWaSas.
Jei tekste pateikiami skaiiSiai turi matavimo vienet^, juos reikia
rH*yli skaitmenimis (pvz., 250 Lt), jei neturi -zodziais (pvz,: „S£inaudos
[iHtlidcjo du kartus"). Jei tekste pateikiamos keJios skaitines vertes ig
fiti>K, viencto zymcjim^ reikia rasyti tik vienii kart^ po paskutinio
iktvltniens, pvz., 20, 50, 100 Lt .
->**»
,•«
32
13
2.4. Formuliii naudojimas tekste
Formulese vartojami nustatyti raidiniai zymejimai ir simboliai, i\\
reikSmes turi bud paaiSkintos. Jci formulin yra daugiau kaip vjcna, jos
tiumeruojamos arabiskais skailmenimis istisai per visEi teksti^ arba
formules numeri sudaro skyriaus numeris ir foriiiLiies ciles numeris tame
skyriuje. Numeris rasomas toje pacioje eituLcje kaip ir formule,
desiniojoje lapo pusejc, lenktiniuose skliausteliuose. Minint fonnul?
tekste, skliausteiiuosc iiurodomas jos numeris, pvz.; (u. (5) arba (2.1)
Ibn-nulfj).
Simboliai paaiSkinami po fomiule J4 pateikimo joje tvarka, Po
foriiiules rasomas kabliataskis ir iS naujos eilutes be dvilaskio raSomas
zodis cia ir toHau nurodomi visi formuleje esantys zymejimai , o po
bruksnelio paaiskinamos jn reiksmes. Po kiekvicno paaiskinimo
dedamas kabliataskis. Kad formules issiskirlii is teksto, pries jas ir po jt^ ;
paliekama viena tuscia eilute. Pavyzdziui:
PK =
FV
FV*PVIFi^„;
O + k)"
Cia PV dabartinc veite;
FV - busimoj i vcrte;
FVIFi_„ - dabartines vertcs palukann vciksnys;
k - palukanq (diskonto) norma;
n - laikotarpiq skaicius.
@
2,5. t.entelii| parengimo tvarka
Skaitmenine informacija pateikiama lentelese. Lentelc gali tureti
fltilrtiSlf;, kuri rasotna mazostomis raidcmis, pradcdant didziiya. Jeigu
|pitli*lii| yra daugiau negu viena, jos numeruojamos istisai arba skyriaus
fllumi', Antruoju atveju lentelcs eilcs numeri sudaro skyriaus numeris ir
Iplik'lirs numeris tame skyriuje, atskirti tasku. Lentcles numeris raiiomas
Inhh tcntclcs antraStes prie zodzio „lentele". .lei studij\i darbo tekste is
V(*io yra tik viena lentele, fai virs jos, desiniojoje lapo puseje, raSomas
t|l( hulls „Lentele" be numerio. Trumpinama „lent," tik miorodose, siaip
fdtlJN neinimpinamas. Pagrindiniai lenteles elemental parodytl 2 pav.
N lentete. Lenteles antraste
ICiliicii}
piiviitlinjmij
imtrastc
Skiities antraStt^
Skiltics antraSte
Skiltics
—paantraSti
Skilties
paantraStc
Skiltics
paantraSt^
Skilties
paantraSt^
1 pav, Pagrindiniai lentcles elemental
SUidijij darbo tekste turi buti paminetos visos lenteles.
t'tikiirlulincse nuorodose [ lentel^ papildomai rasoma santrauka „zr.",
j1V7.,(;;r. i lent.).
Lcntelin sitra,sas pateikiamas naujame puslapyje po turinio su
dtidaSle LENTELES. Lenteles numeruojamos ciles tvarka. Jeigu
U'liii'lcs numemotos skyriaus ribose, rasoma skyriaus numeris,
(iHvmlinimas, o toliau isvardijamos to skyriaus lenteles ir jt^ pavadiiiimai
flk*N Ivarka. Lenteles skijcin pavadinimai, skiJciq antrastes ir
|Kltuiirii.^lcs pradedamos didzi^a raide, isskyms tas paantraStcs, kurios
kmlmo vienE\ sakini su skilties antraSte. Antrastes rasomos vienaskaita,
jtti |i| skyrybos zenklai nededami.
l'!iUi£in, antrast;ii[ ir paantrascitj tekstui sutrumpinti galima vartoti
(Hlilliuiis ar sinibotiti zymejimus. 2ymejimq paaiskinimai pateikiami po
34
$$-
lentele. Jie rasomi mazcsniu sriftu negu teksto griftas (zr. 1 .2 poskyrQ,
pvz.:
Cia +— butina darbo dalis;
— nebutina darbo dalis;
+/- studiJH darbo vadovas sprendzia apie tos dalics butinum:^.
Skilciu antrastes ir paantrastes gal i ma spausdinti vienu interval u, i
mazesniu sriftu, negu parasytas tekstas. Numeruojant rodiklius, •
parametrus ar kitus duomeiiis, jq eilcs numeris rasomas prieS cilutes
pavadinim% tojc pacioje skiltyje.
Jei lentele netelpa lapc horizontaliai, t, y, luri labai daug skilciii,
tat j^ galima pasukti isilgai lapo. Lcnteics pavadinimas turi bOti
kairiojoje lapo pusejc. Jci Icnteies ei lutes arba skiltys netelpa lape,
lentele dalijama [ dalis, kurios gali biiU isdestomos salia viena kitos arba !
skirtinguose lapuosc. Dalijant lentel^ pagal eilutes, kartojamos skilciq j
antrastes ir paantrastes. Jei lentele dalijama pagal skiltis, kartojami ir ^
eiluciii pavadininiai. Lenteles atitraste rasoma tik virs pirmosios jos j
dalics. Virs likusios dalies (ar dali\4) rasomas tik lenteles numeris iri
zodziai ,,3 lenteles t^sinys". Jei lentele yra keliama [ kiti^ puslapi, tai!
lenteles pimios dalies apacioje, desiniojoje puseje, rasoma „3 Icnteies |
tQsinys kitamc puslapyje".
Lentelejc pateiktii dydziq vienetii^ zymejimai gali but! nurodomi;j
skillies antrastcje, eilutes pavadinimc ar lenteles antrastejc, jeigu visi
lentelcje pateikti dydziai reigkiami tuo paciu vienctit. Lcnteics antrasteje
gali biiti iiurodytas visoje lentelcje vyraujantis vicnetas, o skilciiij
antrastese ar paantrastesc - kiti vienetai.
Skaiciij vertes tojc pacioje skiltyjc turi turcti vicnodai desimtainiiij
zenklij. Lentelcje victoj pasikartojaneii} skaiciii, zeiikhi ar simboliii
rasyti kabutes neleidziama, Jei lentelese nera kuriq nors duomcnqj
rasomas bruksnelis, tritaSkis arba „N, d." (nera duomcntO. Dyd^inj
veri^in iiitervalai tekste rasomi su zodziais „nLio" ir „iki" arba suj
bruksniu.
I U'tKi'K'. Piigrindiniai Lirfuvos ekonomines raidos rodikliai 1993-
1997 mctais (nurodyti saUini ir puslapius, i§ kur paimta)
I'liurindiniai
roditdiai
1993
1994
1995
1996
1997
lli'iidiusis vidaus
inoiliiklas (BVP)
KitliiijiisioiTiis
ImilKimis, min. Lt
li59(>
i 6904
24103
31569
38340
HVIMidis, sukiirta
liltvaijiainc
m'kloriuje, %
57
60
65
68
70
liilliiicija, palyginti
til) iiiiks(c,snii( mcin
dtiUKl^.io men., %
189
45.1
35.7
13.1
8.4
lenteles t^sinys kitame puslapyje
1 lenteles tesinys
I'uj^rmdiniai
1993
1994
1995
1996
1997
rodikliai
rLHporla.s, mln. Lt
8707
8077
10820
13420
15441
tmpnrliis, min, Lt
9798
9355
14594
18235
22577
(tjiliins;is, mln. Lt
-1091
-1278
-3774
-4815
^7136
1 ifsiogines uzsionio
N.d.
N.d.
1408
2800
4164
tiivusticijos
(liiikotarpio
Jiubiijgoic), mln. Lt
HJsieiiio skola
N.d.
N.d.
840
1203
1403
(iiiikiUarjiio
|>iihiiijioJc), mln. JAV
(lidcrivi
1
1
2 pav. Lenteles sudarymo pavyzdys
B
»
2.6. Paveikslij jforminimo studiji; darbc tvarka
Iliustracijos (gratikai, diagramos ir kt.) isdcstomos paciame tekstej
luojau po nuorodii [ jas arba prieduose. Paveikslii, kaip ir icntelin,!
si^rasas pateikiamas studijq darbo pradzioje tuoj pat po lentcliit s^raso, o|
jei jo nera, po turinio su antragte PAVEIKSLAl.
Visos iliustracijos vadinamos paveikslais ir jeigu jij yra daugiaul
kaip viena, numeruojamos. Studijii darbuose galima istisine paveiksin|
numeracija, Paveiksk) numeris ir pavadinimas rasomi po iliustracijos.
Paveiksliis galima numeruoti ir atskvruose skyriuose. Tuomet paveiksloi
numeri sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilcs numeris tamej
skyriuje. Jie atskiriami tasku.
Butina nurodyti paveikslo salting. Jeigu paveikslas sudarylasi
darbo autoriaus, tuomet saltinio rasyti nereikia. Taciau jeigu paveiksiasj
yra paimlas iS moksJines literaturos ir papildytas, tuomet reiki a rasyt^
„adaptuota pagal", pvz., „adaptuota pagal Ivaskeviciute, 2006", o jeigu
paveikslas sudarytas pagal mokslineje literaturojc pateiktq^ tekst
tuomet butuia rasyti „sudaryta pagaJ". Paveikslo tforminirao pavyzdziai|
pateikti 3 pav.
I
Smulorio
rizika JL
Portfelio
rizika
Vidine rizika
Koncentracijos rizika
Uzstato rizika
4 |IHV. Krcdito rizikns clcmciitai (sudaryta pagal Mempel G. H., Simonson
D. G. Ir Cnleman A. B. (1994))
Juridinio asmens kreditiagumo
vertinimo kriterijai
Kbkj'biniai
Mokiimas ir likvjdumas
rinigii srautai
Iviiirus jsipareigojimai
I'cltiingumns
Ntiosavjtic
Kok>*iniai
Vadoviikvalifikacija
Koiikurencinc ap links
Priklausomybe nut)
kebto piikejij ar tiekejn
Vciklos perspcktyvos
Verslophnas
fi pav. Juridiniij ^smcnii kreditingumo analizcs kriterijai
(lvaskeviciat^2006)
3 pav. Paveikslii [forminimo pavyzdziai
M-
39
Diagramos, Studiju darbuose jos daznai naiidojamos diagramos.
Diagrama - tai brezinys, kuriame faktiniai duoineiiys pateikianii
linijomis, geometrinemis figuromis arba zenklais. Pa gal tyrimo tikslus
ski rj ami sie diagramu tipai:
• diagramos, patcikiancios ir palyginanCios du faktus;
• diagramos, vaizduojancios ekonominiii reiskiniii kitim^ laike;
• diagramos, rodancios dviejq kintamiui^ rysi;
• diagramos, rodancios reiskinio struktur^.
" ■ Pagal formii. diagramos gall buti stulpefines, juostines,
kvadratines, apskritimines, seklorines, linijines, figurines ir kt.
Tiek slulpelincs, tick juostines diagramos yra paprasciausias
grafinis faktiniy duomenij vaizdavimo ir analizavimo budas. Jos
dazniausiai naudojamos: rciskiniq kilimui laike pavaizduoti arba
vicnarOsiams reiSkiniams palyginti, rci§kinio strukturai ir jos pokyCiams
pavaizduoti. Sudarant stuipelin? diagram^ faktiniams duomenims
parodyti naudojami vienodo plocio stafiiakampiai (stulpeliai), kurie
remiasi ( hdrizontali^^ koordinaciii agj^ (zr. 9 pried^. Jeigu stulpcliai
issidest§ horizontaliai ant vertikaUosios koordinaciii asics, tai diagrama
vadinamajuostine (zr. lOpriedq).
Stulpeline diagrama yra gcriausias faktij pateikimo budas, taciau
ja gana daznai galima iskreipti norimo parodyti reiskinio esmq. Siuo
atveju svarbu atrinkti budingiausius taskus, kurie tiksliai atspindetifi
reiskinio pokycius liriamuoju iaikotarpiu ir attikleislL( norima?
pavaizduoti tendcncijas.
Aptariant paprast^ dvicjq faktq palyginim^ ar laiko sekos
diagram^, labai svarbu zinoti ir tinkamai pazymeti vertikali^a asi.
Dazniausiai vartojamas nulio atskaitos taskas. Tarn tikrais atvejais, kaii
norima pavaizduoti tiriamojo reiskinio pokycius ir kai svarbu ne vien
kiekybinis padidejimas, bel ir augimo greitis, naudojama proporcine,
arba logaritmine, skate. Joje vienod^^ procentini augim^ atitinka vienodi
atstumai. Cia nulinio tasko problema neaktuali,
Naudojant diagram£\, rodanci^i dvicjq kintamiijii rysi, but in a
nustatyti, kuris is jq yra priklau somas, o kuris - ne, t.y. kuris yra
tiriamojo reiskinio priczastis, o kuris - padarinys. Nepriklausomas
kintamasis (priezastis) yra pateikiamas horizontal iojoje asyjc, o
priklausomas kintamasis (padarinys) - vertikaliojoje. Pavyzdziui,
pajamij ir islaidij diagramojc yra aigku, kad esant didesnems gyvenlojn'
pajamoms buna didcsnes gyventoji^ iglaidos, Tuomet pajamas reikia
|1«lulkli hnfizonlaliojojc diagramos asyje, o islaidas - vertikaliojoje.
k'igu sludijq darbe yra pateikiama diagrama, tai ji tun (arba gali
liif^lt):
koordinaciii asis,
koordinatini tinkleli,
kintamiyij dydziq verCiii skales,
kintamiy'q dydziq priklausomybiq linijas,
• budinguosius taskus,
• matavimo vienctii zymejimus, *
• papildomus niirodymus.
Koordinaciii asys naudojamos kintamiijit dydziu vertems
l-iMti/,dutiti. Tarn tikslui jos suskirstomos [grafmius intervalus dalijimo
l!Hik*lriL'liais. Ties dalijimo padalomis butinai turi buti skaiCiai. Jic
fUluini ifiorineje horizon taliosios ir vertikaliosios skales puscje. Skaliii
(Wvnthtumai rasomi ivairiai. Jeigu jie trumpi, tai rasomi isorineje skales
gnli) puseje, salia rodykles, nurodant matavimo vienet^. Jeigu skaliii
jwvtidinimai yra iigi, tai jie rasomi lygiagreciai su skalc, isorineje jos
ptin^jc, nurodant matavimo vienet^^. Matavimo vieneti^ galima raSj^i
llitiliS gale arba tarp paskutinio ir priespaskutinio skait^iq, kartu su visu
kiliSitninjo pavadinimu, atskiriant kableliu, pvz., bendrasis nacionalinis
pmiliiklas, Lt; skales gale po paskutinio skaiciaus, kartu su kintamojo
tly(U((i ^ymcjimu trupmenos pavidalu, pvz., BNP/Lt.
Naudojant linijin^ diagram^, jos fiinkciniii priklausomybiii
Itltljos lircziamos storiau negu koordinatinis tinkleiis (galima ir be
Ihlkk'tid). Jeigu yra daugiau funkciniq priklausomybiii I'liijit
Vtti'liiJMinos skirtingi{ tipij ar skirtingii spalvii linijos ir jos turi tureti
(tHvmlinimus. Reiksminiai linijn susikirtimo taskai turi biiti pazymeti ir
jWiUfekinti, Jei uzrasui neuztenka vietos, limj'4 reikia pertraukti, Daznai
lllnlklrlimo taskai, diagramij linijos ar bCidingicji taskai zymimi
lrtld*^rtiis ar krtais simboliais, jii paaiskinimas pateikiamas po diagramos
pitvitdiiiimo. Linijines diagramos pavyzdys patciktas 1 1 priede.
Turn tikrais atvejais galima derinti linijint; diagram^ su stulpeline
(^f. 1,! priediO.
Apskritimines, kvadratines ar kitos figurines diagramos
Hmuliijiimos, kai reikia palyginti reiskinio kitim^i^ laike ir dydzius esant
(;Mii Ukl'iiiii laiko momentui. Taikant §ias diagramas, lyginamiyii faktij
.t.-l^ltii viiizduojami apskritimo ar kvadrato plotu. Apskritimq
i.[rUi(luiiiu, kvadratq krastincs ar tarn tikros figures turi buti
40
U
proporcingos vaizduojamiyii fakti^ absoliuciosioms vcrteins. Norir
rciskini pavaizduoti igraiskingiau, kartais naiidojamos figurine
dtagramos. Pavyzdziui, gyventojii skaiciii galima pavaizduoti zmonilj
figuromis, cukraus gamyb^ - maisais. Reciau studiju darbuosg
naudojamos histogramos, kumuliatcs, asakq tipo ir kitokios diagmmos.
Sektorine diugrama - tai apskritimas, suskirstytas i sektorius
kuriii didumas atitinka nurodytus skaicius. Tokios diagramos daugiausii
iiaudojatnos reiskiniij stmkturai pavaizduoti. Sektorineje diagramojl
rsiiskinio stmktijra vaizduojama ivairiai bruksniuojanl ar spalvinani
atskims sektorius (zr. 13 priedq). ReiSkinio strukturos pokyciar
pavaizduoti ar keliems faktams palygititi gali bOti braizomos kelioj
sektorines diagramos.
Diagramn pavadinimai, kaip ir visii kitii iHustracijii, rasomi p^
diagramomis, o ju paaiskitiimai ir papiidymai (jei tokic yra) -- p\
pavadinimq, padejus dvita-^kj.
.\. bak;iamvjv darbv rengimas
.1.1. Baigiamojo darbo tyrimo temos, tikslo ir uzdaviniq
ftDlliiiliivinias
Hiiigtamasis darbas pradedamas rengti nuo temos pasirinkimo ir
JHMk<tlllu''s lilcraturos studijavimo. Lssludijavus mokslin? literature turi
|M)H MtCnnuuluota tema, nosakyta tyrimo problema ir suformuluotas
lyt'JDin likshis, objektas, tyrimo uzdaviniai, hipotezes, numatyta tyrimui
rtjillndliii^ii mcdziaga (empiriniai duomenys), jos rinkimo ir apdorojimo
HWlodiii, latikiami rezultatai, sudarytas baigiamojo darbo rengimo
i
Tyrimo temos formulavimas
• Tcma forrauluojamapreliminariai. Darbo metiiji tikslinama.
• Tema turi buti aktuali, t. y. svarbi luokslui ir praktikai.
Nustatant jos aktualum^ iseities tagku laikoma moksline
!iipoteze,t. y. rezultatas, kuri tikimasi gauti atUkus tyrimfi^.
• Tema turi buti susijusi su mokslo krypties teorija ir praktika,
tarp jn butinas glaudus rysys. Kadangi studiji^ baigiamieji
darbai gali buti teoriniai arba taikomieji, pirmuosiuose
spriind^iama teorine ar metodologine probiema, antruosiuose
yra aktuali praktikos probiema.
• 1'cma gali buti formuluojama atsizvelgiant { studento
iuleresus. Svarbu, kas domina pati student^ su kokiomis
problcmomis jis susidiiria savo kasdicniniame darbc, kas
iiktLialu [monei, kurioje jis dirba.
• Rcikta atsizvclgti i temos [gyvendinimo galimybes, t, y. ar yra
jiakankamai Itteraturos, ar bus galima gauti reikiami|
tliiomcnii., panaudoti tinkamus metodus, ar studentas gales
skirti pakankamai laiko tinkamai isnagrineti problem^ ir pan.
• PricS fbrmuluojant tem^ butina aiskiai nustatyti tyrimo ribas.
Kiekviename darbe gali buti nagrinejama tik apibrezta ir gana
siaiira platesnes problemos da lis (k!ausimi[ grupe). Tik tada
iiagiincjamjui objekt^ galima tinkamai pazinti ir isanalizuoti.
Nt'verlcln pasirinkti iabai placios temos, nes tokiii atveju js^
lllllitNi lik pavirsutiniskai isnagrineti.
42
Tyrimo tikslo ir uzdaviniij formul^vimas
Pasirinktos tyrimo tcmos pavadinimas turi alitikti darbo tiksl^ :
isreiksti norim^ pasiekti re^ltati^. Tyrimo tikslas, kaip ir temo
pavadinimas, turi gana aiskiai nusakyti tyrimo objekli^.
Fonnuluojant tikslii, orieritiiojamasi [ numanom^ gauti iskeltoj
tyrimui hipotezes patvirtinim^^ arba paneigim^. Paprastai kiekvien
l-yrimas atliekamas norint kazk^patvirtinti arba paneigli, tai yra siekiai
patikrinti iskeltos hipotezes teisingumji. Pvz., tiagrinedami region'
pletr^ manome (tai yra iSkeliame hipote??), kad galbut ta veikla ner
pakankamai gerai organizuota ir tode[ ga!i buti ncpanaudotii rezervnji
pagerinti, Siuo atveju hipotezc ir but^ prielaida, kad yra galimybi'
pagerinti regionii pletr%. Tyrimas \^ hipotcz(? turi itikinamat pagr[st|
arba paneigti. Tokios tyrimo tcmos tikslas galetij buti formuluojama!
taip: „...ivcrtinti regioiiii pleiros galimybes ir nustatyti jiepanaudoHjj
rezervus". Taigi liipotezc parodo, kokia pagrindine ideja tyrej
vadovaujasi, o tyrimo tikslas yra gauti tos hipotezes patvirtinim^^ arl
paneigim^,
Hipoteze magislro darbo rasymo metu gali keistis, ji gali b
patiksHnta arba atmesta ir sufonnuiuota is naujo. Formuluojant tiks
svarbu ne tik susicti j[ su iskeltos hipotezes patikriniinu, bet ir
atliktos Hteraturos apzvatgos pagrjndiniais teigimais. Tikslas turetii bu
formuluDJamas glaustai, vienu sakmiu.
Tiksl^. issamiau turi detalizuoti tyrimo uzdavimai, kurie tarsj
atspindi tikslo sickimo etapus ir priemones. Kcliant tyrimo uzdavini
numatomi daliniai tikslai, kurie padcda siekti pagrindinio tikslj
Prat(^siant tikslo fonnulavimo pavyzdi, gaHma pasiOlyti tokias iizdavl:
formuluotcs: iiustatyti, ivertinti, paleikti, parengti ir kt, Tyrimi
uzdaviniit neturi bOti daug, pakanka 3 -5 gerai suformuluotij uzdavinitj
Kiekvieno uzdavinio sprendimo rezuhalai tures alsispindeti baigiamoj
darbo iSvadosc Jr sinlyinuoye.
Mokslines titcraturos studijavimas
Literatura studijuojama vis^ baigiamoj o darbo rengimo taikii
LileratLiros studijavimo uzdaviuiai kiekviename semestrc skirtini
Pradedant rasyti darb^ mokslines literatiiros analize padcda pasirinktjj
suformutuoti lcm% numatyti tyrimo metodus ir reikJamt^ surii
medziagq^ susipazinti su atliktais darbais, sudaryti darbo rengimo pi
4$
I'ftlit^jUN lyrimus ir juos atliekanl, literaturos studijavimas [galina;
• su?.inoti apie naujausius darbus ir jii rezultatus;
• pjticikus koreguoti tyrimij cig^
• lusti tyrimq rezultatus patvirtinanfii^ ar pancigianfii^
incdziagEi.
Mokslines literaturos atsirinkrmo problema
Slitdctitas is pradziti tiiretq skaityti apibendrinamojo pobudzio
lllHtMlllroK Saltiniiis, vadovelius, monograftjas ir kitokio pobudzio
Imvunt. discrtacijas, mokslo darbn rinkinius, mokslinii} konferencijii
HWilHtiHH ir pan. Tai pades suvokti tiriam^ problem^ ir j^ nuodugniai
IIUHllihit'li. Veliau gali ma pcreiti prie literaturos, aptariancios
flHKIi'stiiiis nagrinejamos problemos klausimus (straipsniai, tezcs,
.(lolni'ijn.s, slatistikos rinkiniai ir kt.). Patartina pradeti nuo naujausios
(iH'tttKii'os, tuda pereiti prie anksciau skelbtit publikaciju. Pravartu
'dlnit'li monografljii, knygq ir straipsniq gale nurodomos literaturos
NtlM ii pasizymeti publikaeljas tij autoriq, kuriit mintys ar tyrimo
ihliii pasirodc [domfis. Naudinga sudaryti tris s^raSus:
• literaturos, kuri^reikia perskaityti pirmiausia;
• tiloratOros, su kuria pageidautina susipazinti;
• liloraturos, kurit^bus galiina pastudijuoti jci liks laiko.
U^fikanl mokslines literaturos saltiniii, patariama naudotis
: lirttt, [ Jctuvos nacionalines Martyno Mazvydo ir kitu bibliotckq
f ii.juiiiiis, notina naudoti ir ivairias paieski} sistemas internete.
I MiKliliimi.' eiapc tikslinga pasinaudoti Lietuvos integralia bibliotekq
Hnu'ijus sistema „lJbis". Tuos literaturos saltinius, kuriq nera
Hvm hihtiolckose, bet kurie yra labai reikatingi pasirinktai tcmai,
mm niili gauti per tarpbibliotekinius mainus.
Mokslines litCfatCiros saltinis nagrincjamas keltais etapais:
• fVr.'^kailomas pavadinimas, turinys, anotacija, jvadas,
ilnui bibliografija. Tai padeda pasirinkti Saltinio skaitymo bud^:
\\\ Kkuityii nuodugniai ar tik susipazinti su pagrindine jo ideja,
iiiNlnniis minlimis.
• Nkiiilomii veikal^ reikia konspcktuoti. Tai padeda gcriau jt
M lit- In, porskaityta medziaga geriau [simenama, [sis^moninama.
Mtuiuias ugdo gebejinifi lakoniskai ir tiksliai reiksti mintis.
I'htifiil iarnu\ sqlygoja skaitymo pobudis. UzraSti formos buna
44
45
1. Ciiavimas. Si forma vertinga apibudinanl s^vokas, paryskinant]
autoriaus mintis, Jyginant autoriq skirtingas nuomones. Taciaul
ji laiko imli.
2. Planas. Tai lakotiiskas pagrindiniu publikactjos klausimq,!
nagrincjimas ir isdestymas. jis padeda iSskirti ir trumpail
igdestyti pagrindines publikacijos autoriaus minlis.
3. Tezes. Jos issamiau negu planas perteikia publikacijos turin;, t.
y. isnagrineja kiekvienft^ p!ano punkti\j pagrindzia kuri norsl
autoriaus teigini. Tezese turi atsispindeti isvados, pagrindiniai|
teiginiai, kuriuos ateityje numatoma nagrincti.
Konspcktai. Jie gali bQti trijiinisiii:
Papraslas konspcktas - tai nuoseklus ir trumpas darbo tiirinio
isdestymas, jo nckomentuojant ir neaiSkinant.
Sudetingas konspektas - tai publikacijos turinio isdestymas
apimant faktus, pateikiant ]\\ argumentacij^^, irodymus, analizt;, isvada
ir suskirstant tekslEj^ i punklus ir papunkfiius. \ sudeling£|^konspckt^ (eiiia
citatos, planas, tezes, lenteles, paveikslai.
Suvestinis konspcktas yra dazniausiai teininis, t. y
apibendrinantis [vairiti autoriit teiginius kuriuo nors vicnu klausimu
Tokie konspcktai labai vertingi literaturos apzvalgaj.
Kopijuotos moksHnes literaturos ruSiavimas ir studijavimas gal
remtis konspektq rengimo principais.
,'^.2. Baigtamojo darbo teorin^s dalies rcngimas
Bjii)>i»moJo darbo teorint- dalis - tai is moksliniq straipsniq,
(1H*no);ni('iji|, akademiniq leidiniq pa ties studento susisteniinta teorine
lm>(!?l(i}j(i. Ji turi parodyti studento enidicij;^ jo intelcktini pajegumq,
plif*]iui!i pritaikyti sociaiin^ ir, skyrium imant, ekonomin<? teoriJEt
lIltUflliiMns gyvenimo klaus imams spr^sti. Jeigii studentas baigiamajame
rturbr pateikia daug teorijij ir ju nesusistemina, neatiieka tij teorijii
lltltc/tS ir dar blogiau - tos (eorijos iS viso negali buti siejamos, tuomet
tlHltniN vcrlinamas kaip kompiliacinis. Negcrai, kai baigiamtyit darbij
fit' uitrirus st\rage vyrauja periodikos straipstiiai, o nera plaCiau
jjiisMiDiisI iiteratura ir uzsienio saliq rimttt mokslini^ zumalii
ItfUipMninis, kita raoksline medziaga.
Tcorinejc darbo dalyje parengiamos bijsimo prakfinio problemos
ttBj}t(tii')inia prielaidos ir iseities pozicijos autoriaus surinktii empirini^
(luimii'mi pagrindu. Apibendrin^s teoring medziaga uzsienio salin ir
l.tfluvus ckonoinistq issakytas mintis nagrinejamu klausimu, studentas
iKtt'iinin problemos-sprendimo leorinj mode!!, kurj veliau panaudoja
■i'lil iliimiis cmpirinius pasirinkto konkretaus objekto tyrimus. Tcorinis
1 nmo modclis gali buti apraSytas atskiro paragrafo tekste arba
I >iiiktiis scficmos, lenteles, matricos ir pan. pavidalu. Savo ruoztu
ntuiti'iHn parcngtas teorinis modclis palengvina patvirtinti ar pancigti
llh'ltits bipolczcs ir sprcjsti studento iskeltus tyrimo uzdavinius.
I itlniN modclis gaiety biiti tuo atspirties tasku, kuriuo pasiremdamas
^'i'li'tiliis parengti[ tolesnio tyrimo kryptis, tyrimo metodologij^ ar
I <'i|«.li| lyrimo metodik^, Kitaip tariant, studento baigiamojo darbo
' niH^ dutis yra praktinio tyrimo pamatas. Teorine ir praktine darbo
t ■*■■:*! \w\ buti susijusios.
Hi'iigiant teorinio pobudzio baigiamuosius darbus, daugiausia
ili''iiK>Nio rcikia atkreipti ( tokius rcikalavtmus:
I, Rcmiantis naujausia moksline litcrattjra, placiai apzvelgti
lnly(p if ufeienyjc atliktus mokslinius tyrimus, daugiausia demesio
iVtHfiDl diskusinems problemoms.
,', Kcmiantis atlikta apzvalga, pateikiamas bendras teoriniq
• ii)li| jvertinimas ir pareiskiama sava argumenluota nuomone,
V Apiiiriamos nagrinejamos probiemos teoriniii teiginitj,
mdtkii, ickomendaciJLi, tyrimo modeliij taikymo galimybes Lietuvos
'Jo piiiktikoje.
46
47
Teorines dalies lygiiiamoji dalis visoje baigiamojo darbo
apimlyje priklauso nuo paties darbo pobfidzio. Pa gal tai, kiiri dalls -
teorinc ar taikomoji - vyrauja ir yra svarbesne, baigiamieji darbai gali
buti dvcjopi: teoriniai ar taikomicji. Pirmuosiuose vyrauja teorine irj
analititic medziaga, antruosiuose — taikomicji tyriniai. Bet tai nereiskia,
kad taikomuosiuose darbuose teorine dalis yra maziau svarbi nci
teoriniuose, Taikomojo pobudzio darbuose teorinc dalis neturetq virSyti
treddalio visos darbo apimties, too tarpii teorinio pobOdzio darbuose ji
gali siidaryti keturis penktadalius ir daugiau viso darbo. 'I'aciau griczio
reglamentavimo (5ia neturclq bull. Daug kas priklauso nuo nagrinejainos
problenios ir magistrantui prieinamos medziagos pobQdzio ir kiekio.
Vertinant baigiami4Ji| darbq teorini lygj, daugiaiisia demcsio
kreipiama [ literatures salliniii panaudojim% susisteminim^ ir isvadas,]
teoriniuose darbuose - taip pat [ rezultatii naujuintv, isliekamaja vert^
Labai svarbu yra neiSkraipyli autoriit niJnciq. Negalim;
savavaliskai interpretuoti i§ bendro konteksto istraukt^ teigini. Jam tui
bud suteikiama tik ta prasrae, kuri£[ suteike pats autorius. Su autorii
teiginiais gali ma sutikti arba jiems nepritarti, bet visuomet mokslin*
potemika turi but! vedama m teiginiq pagrindu, kuriuos issake patyi
autoriai. Netycinio iskraipyrao inlerpretuojanl kitii autoriit teiginiui
galima iSvengti, jeigu atsizvelgiaina [tai;
1) kokiame kontckste buvo suformuluotas konkretus leiginys;
.^ 2) kada jis buvo paskelbtas, nes autorius veliau galejo pakeisi
"^ savo nuomonQ arba kitaip suformuluoti savo teiginius;
3) k^^ is tikriyn norejo pabre^ti autorius.
Buna atvejq, kai studentai, siekdami padaryti kuo daugiau isnagi
ciluoja ar paleikia nuorodas apie visuotinai zi nomas ticsas, kurios nerj
diskutuotinos. Tai smukdo darbo teorini lygi, jo kokyb?, nes sustdar^
[spudis, kad studentas nesuvokia, kurie dafykai yra vist.^ zinomi, kurie
diskusiniai. Perkrovimas citatomis dar nereiskia darbo moksHskunfM
Tai tik parodo, kad studentas arba nesuvokia perteikiamn mintSiJ
prasmes, arba nepajcgia j\\ savarankiskai atpasakoti. Be to, is citati^
nuorodq sudurstytas darbas niekada nebuna nuoseklus ir aigkus, tod(
jis negali buti gerai ivertintas. Kiekviename moksliniame darbc butinj
islaikyti racionali^ kitu autorii^ ir savo teksto santyk^. Darbo kokybj
visiskai nenukentes, o kartais bus ir geresne, jeigu magistranti
pcrpasakos savais zodziais kittj mokslininkii minlis, pateikdaras
nuorodas LJil konkrecius darbus.
Vengtina patcikti nuorodas is antriniij. saltiniit. Tuo atveju.
ll^lji I ok (OS galimybes pateikti nuorod;^ is pirminio saltinio, pazymima,
|l hiikii) veikalo cituojama ir kas autorius. Negalinia palikti grynq citati^
he (nkio autoriaus interpretavimo. Nedcra darb^ pradeti ir kitij autoriii
tlllMvlnin,
Nepaisant baigiamojo darbo pobudzio, po kiekvieno teorines
llnliON skyriaus turetq buti daromas apibcndrinimas, kuriuo reraiantis
jirtukui tengvai bilti{ galima formuluoti baigiam^sias iSvadas. Sios
Hviidus nebutinai turi buti skiriamos i atskir^t poskyri, bet kiekvienas
l»iiltlK''ri dalies skyrius turi buti baigiamas tarn tikru apibendrrniniu,
kutinnie rcziumuojami pagrindiniai rezultatai. Teorines darbo dalies
l^uiilos iLun likru mastu turetij atsispindeti ir baigiamojo darbo
-tPtiHUikoje.
if--
48
49
3.3. Baigiainojo diarbo metodines dalies rengimas
Metodine dalis jungia teorinc; studijit darbii dali su praktineJ
Teorineje dalyje parengiamos iseities pozicijos lyrimo metodamsj
nustatyti ir problemai nagrineti prakliSkai. Tyrimo metodai - lai tar
tikros pazin tines ir praktines informacijos gavima budai. Mctodas
sistemingas informacijos rinkinio ir apdorojimo budas, padedaritis rastij
. atsakymii [ issikelt^^ klausimi^ ar isspr^sti problem^. (Rienecker ii
Jorgensen, 2003). Taigi baigiamojo darbo metodineje dalyje luri bull
paaiskinta, kuo rcmiantis yra suformuotas ar is mokslincs literaturo^
atrinktas tyrimo metodas. Vieno ar kito metodo taikymas turi but
pagristas, irodant, kad bus gauta patikima (validi) infomiacija.
Tyrimo metodineje dalyje studeirtas, remdamasis ivairiomia
koncepcijomis, kuria tyrimo modelj, kuris turi parodyti, kokia teorinc
koncepcija jis rcmiasi atilkdamas empirinius pasirinkto konkretau|
objekto tyrimus. Teorinis modelis padeda palvirtinti ar paneigti igkeita
hipotezes ir spr?sti praktinius tyrimo uzdavinius, Juo remiant
parengiama antrojo, t. y. praktinio analilinio skyriaus empiriniii tyriiBB
metodika. Tuomet sifi. studiJM darbo dali tikslinga vadinti tyrim|
metodologija. Metodologijos sEivoka yra plati. Metodologija gali but]
suprantaina „kaip tyrimo mctodo panaudojimo logika, t. y. nurodantij
kuo butent pagristas kisrio nors metodo parinkimas" (Kardelis, 1997, p|
55). , . .
Bulina atkreipti demesi, ar surinkta inforinacija yra patikunj
atskiram socialiniam reiskiniui, socialinei grupei ar gencralinei visumaJ
Nuo to priklauso tyrimo isvadii lygis, Dazniausiai baigiamujij darbj
tyrimai, kuric rcmiasi sociologine informacija, yra zvalgomoj
pobudzio, I. y. negalima daiyti isvadq general inei visumai.
3.4. Baigiamojo darbo analitines dalies rengimas
Aiialitineje baigiamojo darbo dalyje vertinami tyrimo rezultatai.
HVHrhiiHisia sioje daiyje rcmiantis siuolaikiniais metodais ivertinti
jytlntt) problemos situacij^, isaiskinti jos susidarymo priezastis
f I. iniKsius vciksnius), Tyrimo duomeni( analizc turi buti iseitics taskas
tcDKitinl galutines tyrimo isvadas ir grindziant siulymus kaip spr^sti
(Ik)lltsiiis problemas.
Sioje studijii darbo dalyje analizuojami tiriamq reiskiniii
ttti|H(Hiivio rysiai, atskiri^ rodiklii^ pokyi^iii mastai ir sajygos, aiskinamos
Ittiltiliniii reiSkiniii priezastys, patcikiama argumentuota, skaiCiavimais
Ullntii liriamii reiskinii^, rodikliiikitimo prognoze.
Analitinejc sludijq darbo dalyje pirmiausia reiketii issamiai
(•i|i)()(l(liiUi nagrinejam^ objekt^ jeigu jis ncbuvo aptartas tyrimo
il!titidik(« daiyje, Butina patcikti nagrinejamos organizacijos
I' ndklcristik^^, apibudinti jos aplink^ ypac atkreipiant demesi [tuos jos
ApjjU'ktiis, kurie svarbus nagrinejamai tcmai.
Analizuojant ir vertinant tyrimo duomcnis, gausiat naudojartios
lltinllliiics lentclcs ir iliustracine mcdziaga. Analitines lentelcs neturi
I 'Hi I Inbai sudetingos, taciau jii duomenys turi deramai apibudinti
HUis retskinius. Pries pateikiant lentel;?, turi bOti nuoroda [ jq^. Po
I <- 1 vicnos lenteles privalu pateikti jos duomenn analiz§. Taciau tai
fi'l^kia |-)akartoti Icnteleje esancius skaicius. Butina aptarti rysius,
f'h /iiNiis artendcncijas.
Analitines dalies tekstas neturi buti perkrautas skaiciij, lentelii| ir
•i\\>i\[\. Analitini tekst^ turi iliustmoti ir papildyti (bet ne dubliuoti)
<ikNl(ii. Duomenys, kuriais rcmiantis sudaryti didesni paveikslai ar
rl^N, giili buti pateikti prieduose.
Hiiigiamojo darbo analitines dalies (kaip ir kitq daliif) skyrius turi
duijiiamas isdcsfytos medziagos apibendrinimu. Tai rodo studento
'|!n)ii nnalizuoti ir kritiskai vertinti tyrimo rezultatus, fonnuluoti
' ' ■iilo lyrimo kryptis. Jis nuo pagrindinio teksto atskiriamas vicno
.' (vnio liirpu. zvaigzdute ar kitokiu siinboliu ir pradedamas ig naujos
'''>ii'ii, Skyriaus apibcndrinimo apimtis - ne daugiau kaip vienas
r' h\\)\n. Apibendriniinas neturi buti apkrautas skaiCiais ar lentelemis, t.
'Ml iMIii vcrlinami tyrimo rezultatai, o ne atkartojami duomenys. Is
t 'i\[ ujubciidrimmq gaiima parengti svarias isvadas ir siulymus.
h
m
M
4. MAGISTRO MOKSLO TIRIAMASIS DARBAS
(MTD)
Bcndrieii reikalavimai
Mokslo (iriamasis darhas. Rezultatas - magistro baigiamasis
darbas ir paskclbta bent vicna publikacija tiriama tema.
Pedagoginis metodinis darbas. Vienam scmcstnii skiriama 3(
val. arba metams - 60 val. Magistrantas rengia vadovui rc;ikaliiigE[]
mctoditi? medziag^ daiyvauja pratybosc ir laboratoriniuose darbuosej
taiso bakalauro studijii darbus, isskyms bakalauro baigiam^j. darb^
surenka naujausi^. tnoksliiKj literaturci internctc ar bibliotekose, vykd^
tyriraus.
KiekvieiiEi semestnl, magistrantas kartu su tiriamuoju darb^
pristato tam tikros formos ataskai^, kuriqje vadovas vertina tiriamojo :
pedagoginio darbq plan 4 vykdym^.
Pirmo semestru mokslo tiriamojo darbo ataskaitos rcngim^
metodiniai nurodymai
Magistrantas pirmame semestre turi sufornnuluoti baigiamojj
darbo tem^ parengti tyrimo pianj\ ir vykdymo program^ Si medzrag
pateikiama MTD ataskaitojc. Uzpildoma MTD programa (zr. 14 pried;^
ir MTD pirmo seniestro ataskaita (zr. 15 priedfi).
Tyrimo tikslo ir azdavinii| formulavimas ~ svarbiausi^
magistranto MTD programos sudarymo ctapas, ncs cia sudaromas visa
biisimo baigiainojo darbo „karkasas", nuo kurio priklauso tiriamojc
darbo pobudis, infortnacijos apimtis ir tyrimo mctodai. MTI^
programojc turi buti numatyta, koki^ medziag^ ir kokiu budu surinkfi
kad butii isspr^sti lyrimo uzdaviniai ir pasiektas apibreztas tiksias, kokr
bus naudojama an trine ir pirmine informacija, kokie bus taikoiUl
metodai pirmine i infonnacijai surinkli (apklausa, stebejima
eksperimctitas ir kt.).
Pirmo semestro MTD ataskaita
Mokslo tiriamojo darbo ataskaita parengiama ir pateikiama j
katedri^ savaite pricS gynim^^. Sios ataskaitos apimtis (be literati]
sqraso) ~ apie 15-20 puslapiii, Ataskaita turi sudaryti:
1. Titulinis lapas.
2. Turinys,
4,
m
.1. [/unga. Labai trumpai apibreziamas mokslinis ar praktinis
lyrimo aktuaiumas, tyrimo problema, pateikiama tyrimo
bipoteze, nustatomas tyrimo objektas, formuluojarai tyrimo
tiksias ir uzdaviniai, apibudinamos palankios ir nepaiankios
aplinkybcs, su kuriomis susidurc autorius, reiigdamas
uioks lines literatures apzvalga ir mokslo tiriamojo darbo
( MTD) program^.
Moks lines litcraturos apzvalga tiriama tema.
Prcliminarus magistro baigiamojo darbo planas, MTD pirmo
semestro ataskaita ir MTD programa.
Litcraturos s^irasas. Litcraturos s^rase pateikiama tik
litcratura, su kuria magistrantas susipazino. Litcraturos s^ragas
(uri buti parengtas pagal rcikalavimus.
Tyrimo tikslo ir problemos formulavimas turi isplaukti is
HmUlines litcraturos apzvalgos ir jmones (organizacijos), kurios
iJlUniictni pagrindu nagrinejama problema, esamos padeties, t. y.
|#liutyii, kad magistrantas pasirinko aktuali^ teorijos ar praktikos
'^tii|fm((.
Lheraturos .apzvalga. Remiantis isnagrincta literatura, su kuria
"<| i|)ii,?.in() magistrantas, turi buti parodyta problemos ir atskir4
ll'tiMnii) nagrincjimo bukle pasaulyje ir Lietuvqje (kas, kur ir kaip
•I Mllni nagrinejo magistranto pasirinkt^ temfi). Aptariamos
iddiiiisios sqvokos, tcoriniai modeliai ir jq elemental, igryskinami
I ■ ii'lii'li priestaravimai, pateikiami ir palyginami skirtingi [vairiii
^Wt!| III poziuriai ir argumentai.
fAnalizuodamas literature magistrantas nesunkiai pastebes, kad {
Mj)l<li klaiisimq nera vienintelio atsakymo. \ t^ pati dalyk<i ziurima
trittigiiL akcenfuojamos skirtingos ypatybes, atsisklcidzia skirtingi
i iiliiiii. Magistrantas turi nebijoti diskutuoti su publikacijq autoriais
■ )i^' !'■ butii pripazmti autoritetai), atskleisti jii samprotavimii
||>it(>( viclas, neitikinamus faktus irpan.
Ap/valga turi kiek galima tiksliau jvardyti magistranto
■' .M^tiDJamn problem^ ir J£(. strukturizuoti. Cia rcikia isryskinti tuos su
■■ ' 'iii^jjima problema susijusius klausimus, kurie yra svarbus, bet ijuos
M ptikiinkamai aiskaus atsakymo. Butent tokie klausimai SE^lygoja
'tiUttiuiln darbo reikalingum^, aktualum;\, o jq pobudis, turinys ir
I Miinunias tyrimo tiksl% uzdavinius ir jii sprcndimo biidus. Siame
Mlilr [laleikta medziaga turi tapti pagrindu magistro darbo teorinei ir
Inituliifiinei dalims.
52
53
Antro setncstro MTD ataskaitos rcngimo metodiriiai]
nurodytnai
Antrame semestre magistrantas;
1. Parengia teorin<^ darbo dalj, tyrimo raelodikps pagrjndimc
pirm^ivariantEi.
2. Jcigu numato vykdyti sociologinius tyrimus, lai atlieka
zvalgom^i tyrimtt, tikslina tyrimo instmmentarij 4.
' " 3. Medziaga iforminama ataskaitoje ir iizpildoma MTD antro
semestro ataskaita (forma).
Antro semestro MTD ataskaitit turi sudaryti:
1. Titulinis lapas,
2. Turinys,
3. [zanga. Patciktarna patiksllnta T semestre parcngta si studijt
darbo daiis.
4. Teorine darbo dalis. Tikslinga isskirti 2-3 teorines dali^
skyrius. Netikslinga skirstyti \ labai mazus (-iki 1 pLisIapio|
poskyrius arskyrelius.
5. Tyrimo mctodikos rengimo apmatai. Vertetq. apts
problemas, igkilusias rengiant tyrimo mctodikst.
6. Literatures si^rasas.
Ragantiejt tcorinio pobudzio darbus antro semestro metu turet
patcikti mazdaug du trecdalius numatytos darbo apimties,
Mokslo tiriamojo darbo ataskaita parcngiama ir pateikiama
katedr^i savaite pries gyntmi\. Sios ataskaitos apimtis nera griezt
reglamentuojama (gali buti iki 60-70 puslapiii).
Tret^io semestro mokslo tiriamojo darbo ataskaitos rengimj
metodiniai nurodymai
TreCiamc semestre magistrantas papildo ir patiksiina teoring
darbo dali, baigia rengti tyrimo metodtkEt^ ir surenka taikomosios dalis
faktinsj medziaga - statistin?, sociologin?. Visa tai pateikia ataskaitoje
Uzpildo MTD treCio semestro ataskaita (formq).
Ataskaita turi sudaryti:
!. Titulinis lapas.
2, Turinys.
3. Jzanga.
4, Teorine darbo dalis.
V Tyrimo metodikos pagrindimas.
f), Literatures s^rasas.
7, Priedai. Surinkta faktine medziaga.
fticKs ataskaitos apimtis nera grieztai reglamentuojama.
Mokslo tiriamojo darbo ataskaita parengiama ir pateikiama [
h«ftnln| savaitc pries gynim^,
Kctvirto semestro mokslo tiriamojo darbo ataskaitos rengimo
IMrlixliriiai nurodymai
KL-lvirtame semestre magistrantas redaguoja teorin?, mctodin? ir
(iliiklinv dalis, parengia isvadas ir siOlymus. Jcigu reikia, surenka
liHplldomq faktin*; medziaga - statistinij, socioIoginQ. Parengia galutin[
tllUKlNlrn baigiamojo darbo variant^ ir pateikia kalcdrai. Uzpildo MTD
j: \tv\ V'irlo semestro ataskaita (fonucO-
Kclvirtame semestre magistrantas:
• Atlieka faktines medziagos analizQ.
• Tikslinateorin^ darbo dali.
• Tikstina hipotezes, tikrina hipotczes.
• Jcigu yra reikia, renka papildomE^ faktint^ informacijq^.
• Rcngia igvadas ir siulymus. Jeigu tyrimo atranka nera
apskaieiuota statistiskai, tai ncgalima daryti isvadq general inei
visumai (Lietuvai, regionui), o tik tirtai visiimai.
• Redaguoja ir [formina baigiam^i darb^t,
Piirengtq sliidcnto baigiamsyj darb^ vertina vadovas - parago
||l«llk*pimiV. Vadovas sprendzia, ar studento [dirbis yra pakankamas, Jci
'iiiltivus nusprcndzia, kad darbas nera tinkamas viesam gynimui
* ' MJilikacincje komisijoje, apie tai infonnuoja katedrq^ ir kvalifikacinc?
I'liiiiMJq, Kvalifikacine komisija tokiu atveju skiria kit^ baigiamojo
• ( >iIh) vieSo gynimo laik^.
Toliau studentas darb^ pateikia recenzentiii. Rccenzent^ skiria
' -'idni. (rav^s baigiamojo darbo vadovo ir recenzento atsiliepimus ir
I ''.(tiiN hei konsultanto paras^ (jeigu yra konsultantas), studentas
' "iimmfUi darb:^ (2_egzempliorius) pateikia katedrai iki gynimo iikus 2
vtiMt''ms.
Haigiamasis darbas ginamas kvalifikacineje komisijoje.
54
55
5, STUDIjy DARBy VIESAS GYNIMAS
Viesai yra ginami bakalauro ir magistro baigiamieji darbai, taipj
pat gali buti ginami kursiniai darbai ar kursiniai projeklai.
Bakalauro ir magistro baigiamt{ji{ darbij pristatym
kvaliflkacinci komisijai tvarka :
• Kvalifikacines komisijos pirmininkas pakviecia prctendentq^
bakalauro ar magistro kvalifikacini laipsni, pcrskaito darl
pavadinim^, pristato studiJM^ darbo vadov^ (-us) ir suteikia autoriu:
zodi.
• Autorius pristato savo darbn..
• Pranesejui yra pateikiami klausimai. Juos pateikia kvalifikacirn
komisija, taip pat dalyvaujanticji gytiime. PraneSejas atsako
klausimus.
• Recenzentas arba, jeigu jis nedalyvauja gynime, kvalifikacini
komisijos pirmininkas perskaito rccenzento ivertinim^.
• PraneSejas atsako { recenzento pastabas ar klausimus (jeigu jq yra).
• Pasisako vadovas arba, jeigu jis nedalyvauja, perskaitomas j
atsiliepimas rastu.
• Dalyvaujantieji pasisako apie darbo autoriu i^jo darbj^^.
• Baigiamasis prancscjo zodis. Cia pretendentas pareiskia pade
asmenims, padejusiems rengti darbi)j taip pat kvalifikacin
komisijai.
Baigus studentq grupes darbq pristatym^, kvalifikacinc komisijit
organizuoja uzdar^ darbij aptarimii ir paskelbia ivcrtinimg., Jeigil
[vertinimas teigiamas, pretendentas igyja bakalauro arba magislrnJ
kvalifikacini laipsnt Jeigu ivertinimas neigiamas, bakalauro ar magisln
kvalifikacinis laipsnis ncra jgyjamas. Tokiii atvcju tenka darb^ taisyti
is naujo rengti ir pristatyti kvalifikacinei komisijai nuslatytu laiku.
Pranesimas. Parengli pranesim^ yra ne raaziau svarbu
parasyti pati darb^. Neretai studento itcmpto darbo rezultatai li
neatsklcisti ir ne[vertinti vien del to, kad nebuvo tinkamai pateikti, t
pasirinkta rtetinkama pranesimo struktura, ncatskleistas studento ind6!
4 mokslo pletr^, neatskleista rczultatq esme, netinkamai parengtos
pademonstniotos vaizdines priemones, nesklandi kalba, virsytas la
limitas ir kita.
Hiikalauro baigiamojo darbo pristatymo pranesimui laik£\ skiria
llVnlKlkacine komisija, paprastai iki 10 min. Magistro baigiamojo darbo
|l|UlMlyiiio pranesimui skiriama iki 15 min. [ pranesimo laik^ [skaitomas
If vittwiincs mcdziagos demons travimas. Dar iki 10 min, skiriama
Hdttkynuims [ klausimus.
IScju.s skaityti pranesimo, darbo pavadinimo kartoti nereikia.
hiim'Sitno forma ncra reglamentuota, taciau jame turetq buti tokie
tlltjlio siuularos elemental :
• Tyrimo aktualumas, tyrimo probiema, hipotezes.
• Tyrimo tikslas, objektas ir tyrimo uzdaviniai,
• Tyrimo metodai, tyrimo inlbrmacinis apriipinimas.
• Tyrimo rezuilatai, j ii taikymo sritys,
• Padeka.
I'yrimo aktualumas. §iai pranesimo daliai skiriama 1-2 min.
rhiin'fii'iiis Irumpai apibudina tyrimo problem;^ akcentuoja jos tyrimo
iii.iit(iiuin;i, motyvuoja temos pasirinkim^.
Tyrimo tikslas, objektas, dalykas ir tyrimo uMaviniai. §i
f*< I Ml' ft in 10 dalis pateikiama tokia, kokia yra patcikta darbe,
[yrimo metodai, tyrimo informacinis aprupinimas. Si
I" 'iit'Sinio dalis galetq uzimti ne daugiaii kaip 2-3 min. Cia nereikia
1 lull visos darbo metodologijos. Butina aptarti tyrimo metodus,
( 'iitj, n;H)dot£t statistint^, teisin^, sociologin? ar eksperimentii
' ■ •fni(K'ij;i labai glaustai ir informatyviai.
lyrinio rezultatai. Jij taikymo sritys. Tai esmine pranesimo
' 'I'l Niiudojantis vaizdine ir informacine medziaga - lentelcmis,
•*' i'luniDtiii.K, grafikais, schemomis ir pan., nuosekliai pateikiami
iiiHi' diirbo skyriuose iSdcstyti tyrimo rezultatai. Visq diiomenn
I ■ ikll nejmanoma, todel butina atrinkti svarbiausius, kurie labiausiai
|Hilili''li| lyrimt\ ir atskleistif jo vert?. Taigi reiketti iskelti tuos
i4lllitiis ar reiskinius, kurie leido sufomiuluoti iSvadas. Atskirai
titytl i^vii(li(, patciktii darbo pabaigoje, nereikia. Prancsima reiketq
[lull iilsklcidzianf gali mas tolesnes sios problemos tyrimo kryptis,
Kiul bOlif isvengla netiketumq darbo gynimo metu, tikslinga
4h>tiniii paicngti is anksto. Patartina jikelis kartus perskaityti kolegai
\Hi\ ptuSiim ir taip nuslatyti sugaisti^ laikc^. Jeigu pavyktij repetuojam^
»(tttllhij{ jriiSyli j garso ar vaizdo juost^ ir paCiam isstudijuoti iras^ tai
Htn')<iUii;u jj pagcrintu-
I'l.inc'^iniq rcikia vcngti skaityti istisai. Geriau yra laisvai pasakoti
iiii.iiii skaidremis, Taciau pranesimas ar jo tezes gelbsti stresineje
56
57
situacijoje.
Vaizdin^s ir informacines medziagos patcikimas. Pranesima
tekslui papildyti ar pailiustruoti butina vaizdine ar kita infonnacin^
medziaga. Be vaizdines medziagos tekstas buna skurdus. Viena ar dvj
skaidres butii per mazai. Zinoma, jn skaiCiua priklauso nuo tyrimC
temos, taciau pranesimo metu galitna parodyti iki 5 skaidriq (spalvoln a^
nespalvotiO, kurias butina trumpai pakomentuoti.
Galima naudoti ir kit^ irformacin? medziag^; lankstinukusj
tiriamos prckes pavyzdzjus ir kita. Svarbu, kad informacine medziag^
papiSdytii ar akcentuotq pranesejo mintis.
Baigtamiyij darbi; vertinimas
Desimtuku (puikiai) tvertinamas original us mokslinis tyrimas|
Tai darbas, kuriame iskeltos naujos idcjos, remiamasi naujausiai|
moksliniais darbais, tyrimas atliktas nauju teoriniu aspektu, probler
Lietuvoje netyrincta.
Devynetu (labai gcrai) ivertinamas origiiialus mokslinis tyrima^
atiiinkantis desimtuko reikalavimus, taciau turintis daliniq formaliu
trukuinii: iformiiiimo kokybc, ncpakankamas lileraturos s^rasag
panaudota ne naujausia literatQra.
Asluonetu (gerai) ivertinamas dalin^ mokslin^ vert^ turintisl
darbas: trCLksta studento poziurio i vienq^ ar kit^ mokslin^ teorija
siulymai ir isvados pateiktos iiepakankamo lygio, triiksta original um^
yra formaliq trakumii,
Septynetu (pakankamai) ivertinamas da! in? mokslin^ ver
turintis darbas, ncisbaigtas, turintis formaliu ir ifomninima trukumvi.
Sesetu (patenkinamai) [vertinamas apraSomojo pobudzio darba
technjskai tvarkingakompiliacija, skirta mazai nagrinetat temai.
Penketu (patenkinamai) ivertinama kompiliacija, turinti formalii
ir [forminimo trukumq.
literatCra
I, (liuloiiiiviCiute V., Martinkus B., Sakaias A. (1994) Statistlniai ir
i*kiiiioniiniai gra/ikaL Metodine priemone. Kaunas: Teclinologija.
}, JiikMniiviiJLis C., Kytra S., Petrauskas A. (1987) Studentiskos
h'i'hiiincs doku merit acijos struktura ir apiforminimas. Kaunas:
Kiiiino lechnologijos universitetas.
jj, K (II del is K, (2002) MoksHniii (yrimti metodologija ir melodai:
Vitdtm'Hs. Kaunas: Teclinologija.
4i Knslmiiiuskaito D., Urbonas V. (1995) Bakalauro darbas:
hfi'todiniai nurodymai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Ii Knipiiviiiius A. (2006) Lileraturos citavimas tekste. (Rankrastis).
Kitniiiis: KTU Socialiniq mokslij fakujtetas.
iti'tiivhi kalbos komisijas imtarimai 1977-1998 (1998). Vilnius:
Mukslo ir cnciklopediju leidimo institutas.
Hlcnocker L., Jorgcnsen P. S. (2003) Kaip rasyti mokslini darbq
( Vert i mas is danii kalbos). Vilnius: Aidai.
Sftidfiifii technthes dokumentacijos parengimo tvarka: Me to dine
(uk'rnoiic (1994). Klaipeda; Klaipcdos universitetas.
58
59
1 FRIEDAS
FARKNCnO BAKALAURO BAIGIAMOJO DAKBO
SAVARANKISKUMO PAIVIRTINIMAS
Patvirtinu, kad parenglas bakalauro baigiamasis darhas
(irasyti pavadinim^
atliktas savarankigkai ir nebuvo kaip visuma patcikta
jokiam destomajam dalykui atisiskaityli sianic
ankstcsniuosL' scmestmose;
nt;biivo pateiktas atsiskaityti kilame KTU fakidteie arl;
kitojc Licluvos aukstojoje mokyklojc;
turi visas i bakalauro baigiamoju darbo Iheraturow sajiis!^
itrauktq infonnacijos saitiniLf nuorodas.
(vard^ ir pavard? iraSyli raiika)
(para§as)
(data)
2 PRIKDAS
TVRIMO METODIKOS PAGRINDIMO PAVYZDZIAI
I'aicikiame tyrimo metodikos pagrindimo pavyzdj is L.
ttlmiriiscviciciies (2004) magistro baigiamojo darbo.
SiauriLseviCieiie L. (2004) Prekes zenklo vert'is nuslatymas.
Vt'tslo adiTiifiistravimo inagistm baigiamasis darbas. Studijq piograma
' MMSI37. Vadovc doc. dr. R. Vaitkicne. Kaunas: Kauno
' Imologijos univcrsitetas, Socialiniq mokslu fakultelas.
.i.2. Tyrimo metodikos pagrindimas
Tyrimo tiksliLS - jvcrtinti prekes zenklo „Taiyhines picniskos
th'ii's" vertt;.
lyrinio metodo pasirinkinias
l'ri.'kc.s /cnklo verlei mislatyli pasiriiiktas metodas remianti.s
|HHli(i.ic dalyjc paleiktais vertinimo modeiiais apie prekes zenklus bci
llfvelgiant [ pirminiu duomein; rinkinio galimybes ir apribojimus.
*\^h >^enkIo vcri<; galima tyrincti ir vcrtinli ivairiomis kryptiinis,
hiu vcrtitiinitii atiikfi pasirinklas psichograJniiq arba [ clgsenn
I nUiolij vertiriinKi modcIii{ gropes modebs del Siu priezascin:
l!.'\B „Samsona,s'' tiaududamas prekes i^enkl^ ^Jarybines
pieniskos desreles " tikis i, kad:
• prekes zeiiklas pozieionuoja akcentuojant aukstti/
jgskirtin? prekes kokyb<^ ir saviti^ skoni;
• vartotojairis gerai /i no runs;
• budingas augantis vartotojii lojalumas.
I!AB „Sam,sonas'* iiesiitikii atskieisti finansiniii duomemi,
reikalingLj nustatyti prekes zenklo vertei pinigine israiska,
be lo tniansiniai duoinenys ncbutii buv^ naiidingi tyrimiii
del sin prieza.sciLj:
• imoneje ncra apskaitomas prekes zenklas kaip
oijinaterialu.s tiirtas;
• ig laid OS (invcslicijos). skirtos prekes zenklo vertes
kurimui ir didininiui yra apskaitonios kaip
si^naudos.
60
,Jarybmm pieniShi deSreli^^ prekes zenkio vertes tyrimas
athekamas pimi, kart^, todel nera pirminm duomenu
rcikahngu vertes pokycio tvertinimui
modehu nbotas vertes apskaiciavimo metodikos
alskleiditnas.
Del siq prie^asciq pasirinktas prekes zenklo TarvhinpA
Piemskos^ de,rele^' vert,n,mas, atskleid^iant.s vert, vartLfaZtlu '
R.™ant. tconneje darbo daiyje .sskirta.s pagrind'inia.s pTekestfS
vertmimo knterya. D. Aaker pateiktu PreUs Zenklo Ve^^t
.rrekesZenklo f^^^-^c^^ew,;,/" modefyje isskirtas kategorijas;
Prekes zenklo zimmumm: Tiriama, ar prekes zenklas d^f
savo unikah^ bruozt^ yra atskiriamas tarp kitn prekes zcnkiu ii tS
pat ivertina reklamos kampanij, efekTyvum,' BO en iSaium s ?
skatniimas is.gyti prek? sukuriamas sioje srityjc ^
k , nrS ' "T, ' ''"'''"' '''^'"§' ^^"°^^'' .Sskiriantysjl i§
^ 6W^ vme. Tiriama, ar prekes zenklas yra vertas
tiek, kiek uz ji moka vartotojai (kainos ir kokybes
santykis) ir ar vartotojams yra priezasciLt rinktis
kitEi konkurencingji prekes zenkl^. Gautos vertes
'ygi^ yra pagrindas pakartotiniams prekes
pirkimams.
--^ Prekes zenkh ypatingos savybes. §is aspektas ypac
svarbus tynmiii, kai rinkoje yra daug panasiii
prekiii su mazai bcsiskirianciomis funkcinemis
savybem.s, tode! prekes zenkJas turi tureti umkalm
bnioziE, Icidzianfiiu Ji atskirti/ isskirti nuo kitu
prekiLi zenklq. ^
^ Asociacijos su imom. Dazniausiai prekes zenklas
susij^s su imonc, kurios ivaizdis taip pat svarbus
kaip ir prekes Zenklo. Tiriama, ar prekes
zenkl.nimui naudojamas imoncs zenklas yra
atpazistamas irpalankiai vertinamas.
• Gauta kokvhe / lyderiavimo matas
=> Gauta kokybe. Tiriama ar konkurencingi prekiq
2enklai yra pranagesni kokybes atzvilgiu.
=> Lyderiavimas / populiarumas. Vertinama, ar
tiriamas prekes zenklas yra savo produktij grupes
[ydcris, ar jo populiarumas yra aiigantis/
mazejantts, ar reikalingos inovacijos,
• Loialumo matas
=> Kainos premija. {vertinama papildoma kaina, kurifi
vartotojai pasiruo,?(j moketi uz prekes zenkl^ kitaip
sakant imones potcncialios pajamos del prekes
zenklo naudojimo.
=> Pasitenkinimas / lojalumas. Tiriamas vartotojo
pasitenkinimo [ygis prekes zenklu bei jautrumas
kainos pokyciams Tai leidzia vartotojus suskirstyti
i lojalius vartotojus, iegkanctus prekiii mazesnetnts
^kainomis bei tuos, kurie yra ir lojalus, taciau kaina
-'jiems taip pat yra svarbus kriterijus pasirenkant
prek(^,
• Rinkos el^senos matas
^^ Rinkos datis. {vertinant rinkos dali, gaunamas
vartotojo prekes zenklo suvokimo ir pasitenkinimo
juo matas, jei rinkos dalis turi tendencij^ mazeti,
tuomct dazniausiai ir vartolojif vertinimai prekes
zenklo atzvilgiu linkg prasteti ir priegingai: jei
vartotojii prekes zenklo vertinimai turi tendencij^
gereti, tuomet rinkos dalis gaii buti auganti (taip pat
tiriamas ir prodiikto pardavimii apimfiiq pokytis).
=> Poskirstymas. Prekes zenklo stiprumas matuojamas
ivertinanl ir paskirstym^ - paskirstymo kanaly
■ dalyviq dydis, reputacija ir jq aptamaujantis
personal as [vertinamas atsizvelgiant j jq indc][
prekes zenklo vertei.
Pirmos keturios kategorijos atspindi vartotojo prekes
fcnkio ir gautos vertes suvokimtu penktoji dimensija atskleidzia
iiiformacij^, gaut^ is rinkos.
Remiantis fmansiniq institucijii patirtlmi svarstant prekes
fcnkln ikeilimo galimybes, prekes zenklas laikomas vertingu, jei jis
62
uzima ne maziau ktiip !5 - 20 % rinkos. Tyriine jis laikonias kiiterijunii
prekes zcnkio vertci niisakyti.
Tyriiniii atlikti pasiriiiktas zvalironui.sis metodm, duomemt
rinkinio mclodas - xtruk/iiriziiota >-L'sp<)ndenlL{ apklausa. Sis pirniinin^
diiomeriii rinkimo metodas yra palogus del keliii prie^asciq:
=o lyginaiit su kitais tyrimo metodais, palyginti
Icngvas ir ncsudclingas, lyiinio mctu gauta
iiifoniiaizijq. loiigviau sistt^miiiti ir apdaroti;
:=> ankcla anon i mi ska, lode! respondcntai laisviau ir,
tikCMiiia, sqziiiingiau atsakines ( klausimiis:
. . => mazesne nesLipraslLt ir nologiskai atsakytukiausiimi
tikimybe,
lyrinuti paslrinktas kiekybiiiis tyrima,s, apskaiciuoUis duoincnis
sickianl isplesti liriamai visuniai - sLiaiigusicins ICaimo micsto
gyvcnlojains. Formiiojant alrankci taikyta neatsiiiktine kvotine atranka
pagai du kritcrijus;
• aniziii;
• socialin^ padeli.
Pasirinkias kiekybinis tyrinias luri ir apribojimL[. kadaiigi taikant]
striikturi?:uot<T apklaiisj}^ respondenJams paieikiamas ribolas kickisl
atsakymo varianU[ pasirinkinnii, pjlnai ncatspiiidinlys aLsakyinoj
pasirinkinio luotyvn ir prie^asciii.
Tyrimo e'tga
Tyrimas biivo atlickanias kovo - balandzio inenesiais. Tyrimo]
mclu apklaiLsta 200 respondenUj Kauno niieslc, 2 anketos buvoj
SLigadititos del netinkamo alsakynm zymcjimo, 3 aiikekis iicbuvoj
gri^zintos.
Apklausos metu surinkti pirtniniai duomenys apdoroti MC Office\
Excel! prograina, buvp tiaiidojanii analizci ailikti ir isvadoin?
formuiuoti.
63
Patcikiame tyrimo mctodikos pagrindiino pavyzdj iS
Malinauskiencs E. (1999) magi.stm baigiamojo darbo.
E. Malinaiiskiene (1999) Isperkamosios iviomos pashtugi{
\tiri(>tf>/i( elf^senos vpatiiinai. Verslo adiniiiistravinio magistro
baigiamasis darbas. Sliidiji| programa 62103S137. Vadove doc. dr.
!..liagdoiiiene, Kaunas: Kauno technologijos univcrsitetas,
/Xdiniiiistravimo fakultctas.
3.2. Tyrimo mctddika
Apibcndrinanl literatiirojc sutinkamus mokslininku pozifirius [
vartotoJLj elgseniv, galiina issklrti koletii esniiniu teiginiu. kiiriais
giind/iama sianic darbc atlikto tyrimo objekto pasirinkinias ir tyrimo
striiktiira.
1. Daiigiausiai nagrineta ir plaC'iausiai pripazistama yra mqstancio
v(ir!ot<ijo paradigma, k^' kuriuose sailiniuosc sutinkama infonnacijos
apiiornjinio pcrspektyvos pavadinimu. .ft leigia. kad vartolojas renka
inrnrmacij:i apie alieriiatyvas. vcrtina kiekvienos ju^ tcikiain;\ [lauda ir
priinia racionalu bci iSmtnting;^ sprendimj\. Sic vciksmai vyksta
iiLioseklia seka, kuri buvo strukturizuota ir pavadinta sprendimij
pricmimo proccsu.
2. Paslaugq vartotoji} eigsenos ypalumai laip pat nagrinejami
rcmiantis tradiciniu sprcndimij priemimo procesu, pritaikius ]\
pa.sUiugos spocitTkai,
3. Lileralurojc dominuoja prekiit ir paslaugij vartotojn eigsenos
lyginimas kiekviename sprendimu pricmimo proceso etape ir tuo
reniiantis akcentiiojanii clgscnos skirtumai.
Si OS apibendrintos niokslines idejos s^lygojo priclaidn- kad.
vartotojii eigsenos jsigyjant konkrecii^ prek^^ ir konkreei^ paslaiig£\,
lyginamoji analizc leis geriausiai atskleisti pa.slaugos vartotojii eigsenos
y pa I u mils,
Tyrimo objektas, fSpcrkamosios niiomos paslaugos vartotojii
eigsenos, kaip lyrimo dalyko, pasirinkimi}^ sqlygojo kclcfas priezasciii.
l-inansines paslaugos yra artimos gi^ynoms paslaugoms, kuri as suiiku is
aiiksio jvcrtinli. Jonis bfidingos auksto laipsnio palirties ir aiiksto
liiipsnit) patikimuiiK) savybes, I. y, vartotojas ncgalt [vertinti
llfHHilltlDlivlttii iwmm inislaiigos savybiq pries jos pirkiniEi, gali buti
MlibllflMtl ImI piuliu-yli ir vartojimo metu ar net po vartojimo. Tyrejui §i^
HWybiW luivlrim.s gali padeti geriau identifikuoti vartotojn elgsenos
yiHIIiitmiN, AiUni vertus, vartotojii pasitikcjimas ir naudojimasis
Uperkiirniua nuoma sparciai auga, todel naudinga pazinti ir suprasti sios
piisluugos vartojimo elgseriEt.
Lyginamajai vartotojq elgsenos analizei atlikti iS prckiq
kalegorijos pasirinktas asmeninis kompi uteris. Renkantis prck? tyrimui,
vieni svarbiausin kriterijy buvo aukstas pirkejij isitraukimo i pirkim^
laipsnis ir aukstas rizikos suvokimo laipsnis, t.y. isplesto problemos
sprendimo elgsena. Sios savybes yra budingos brangioms ir
sudetingoms vartojimo poziuriu prekcms, kuriq pirkimas nera s^lygotas
inerliskumo ar [procio. Isplesto piobltmos sprendimo atveju vykstantis
sprendnno priemimo procesas yra sudetingas, rcikalauja daugiau
vanotojo laiko ir pastangu, vartotojas daugiau demesio skiria pirkimo
vertmimui, todel tyrejas gali atrasti ir isryskinti idomesnius clgsenoS '
aspektus, nei tirdamas ribot^ problemos sprendimj^. Reikia pastebeti,
kad kompiuten4 pirkimo, ypac isperkamosios nuomos budu, apimty^
pastamoju metu taip pat sparciai auga. .
7'yrimo hipotez^s. Remiantis teorinejc darbo dalyje isryskintais!
teoriniais paslaugi) vartotojq elgsenos ypatumais, buvo igkeltos 3ios
tyrimo hipotezes:
1. leskodami tnfonnacijos apie isperkamosios nuomos paslaugas.
skirtingai nei rinkdamiesi kompiuteri, vartotojai pasiklimij:!
mazesniu skaiciumi informacijos saltiniit ir labiau pasitiki
asmeniniais Saltiniais.
2. Vartotojai, skirtingai nei rinkdamiesi kompiuteri, pasirenku
tinkamiaiisiii isperkamosios nuomos paslaugi^ alternatyv^ 11 "
mazesnio jii skaiciaus ir tarn skiria maziau laiko bei paslangii, '
3. Isperkamosios nuomos paslaugii vartotojams, skirtingai nc\
kompi uterio pirkejams, labiau budingi pakartotiniai pirkimai ir
lojalumas pasirinktai si 4 paslaugq bendrovei, taciau sa\(.
nepasitcnkinimji jie reciau reiskia tiesiogiai sios paslaufin-.
teikejui.
VartotoJLt elgsenos, [sigyjanl kompiuteri isperkamosios nuomol
budu, tynmas atliktas anketincs apklausos biJdu. Anketos klausiiT
atspmdi vartotojo sprendimo priemimo proces^; poreikio atsiradiilj
infonnacijos paiesk^, altematyvii pasirinkimii ir vertinim^ po pirkimQj
pnedas). NeiSskirtas elgsenos pirkimo metu etapas, nes pasiaugosc
m
^(apas sutampa vertinimu po pirkimo
isigyti^o:;i:::^'^;:;,s;;^f "— p-'--^-- -^
elgsenos modeliu, gaU^ s^.'rsfvd 7 " ""'"'"' ^^""^^^J^
^.ly.o^.sporeikioL.d,mr:?X^^^^^ ve.k.nius,
badu infSSos pSof '?"' '""'''"''^'^ i^sperkamos^os nuomos
'"rmacijos paieskos etape tinama kelelu skirtingu asocktu-
ln|■o^mcijossaltm^g^,pes. * identifikuoas kelurias
^•JMasi/aU. (s,ralpsniai, spaudojc, ,clevizij„s rcportalai in
br:.Ciaic:sr° *"""''' <""'"^"*"' ■'"^--^
nJo^^!""' """""" <P'^'^'»"«t O-'im. l>e^d„■daAi^
««iin,yL -spo^deli'^at^l™:™'^ ^ ""'^ «"'"™ ^"■'"'^''
variantii. MajL n„i i ,P?""™ '°"P galima prnmtinesni atsaltymo
".»^as '.ib™a:;„n i ::s:v"''':f,™'''''- "^ "«'*^""'
71 riJ ' "™<'''J™4 informacijos saltinin skaiciu-
»Mnc„ iai tr, jr'^'- «■■- Wonnacijo. 'iiS, _
i«p.rkam«ior„:„rnx^ -nr'"'" '*™ "'^^ "■*•'«
l"'l«,ma is !,-,„„ iTuoafn rH , '"""I""'"! Asmeniniais Sal.iniais
..klammiai skeWma ilr ' ™''-"™'<^'Ja. ncasme„i„iais ^
l«r, (Oabbo?, Hog™ I wT™"'" '''"'^"- P^^-^'Jt konsullacijos ir
'■l.""aus,a .siekiama' Sac^ " S™ T "''"••"'" ""'*"^-
r«<ircnka lianKO bendrove i?w„ ■ ^ alle^,atyv^ rcspondentas
•Ivioi., »l.cn,a,w,, re^|°? '' ^"T'""!- P'-^irinkin.as iS vienos arba
g keiuriq - dideli alremalyvi, vertinimo skaiiiM
m
67
(Reese, LaForge, 1995).
Savybiii, kurios vertinamos pricS pasirenkant isperkamosios
nuomos paslaug^ ir kompi uteri, surikiavimas pagal svarbi}, leidzia
identifikiLoti, kurioms is J14 vartotojas atiduoda pirmenyb?.
Respondentams surikiavus visas patcikiamas savybcs pagal svarbEij
skaiciuojamas kickvienos savybes jvertinimo vidurkis ir, remiantis
gautomis vidutineniis reiksmemis, isskiriamos svarbiausios ir
maziausiai svarbios ispcrkamosios nuomos ir kompi uterio savybes,
Ailematyvos pasirinkimui skirto [aiko ir pastangii laipsniui
nustatyti patcikiami keturi teiginiai, kurie surikiuoti nuo zcmiausio laiko
ir pastangq laipsnio (vartotojas renkasi altematyvftj kuriti. teigiamai
i^vertino bent pagal vien^ krtterijn) iki auksciausio (vartotojas iSskiria I
svarbiausius vertinimo kriterijus ir pasirenka ti\ altcmatyv% kuri '
geriausiai siuos kriterijus atitinka).
Vartotoji4 pasitenkinimo igperkamosios nuomos paslauga ir
kompiuteriu tyrimo metodologiniu pagrindu pasirinkta diskonfirmacijos ■
paradigma (Hill, 1985). Ji| sudaro trys pagrindiniai elemental:
1) iSankstinis vertinimo pagrin das (pavyzd/,iui, liikesciai);
2) suvokiamo rezultalo palyginimas su lukesciais;
3) po pirkimo ar vartojimo sekantjs vertinimas (ar rezultatas
virsijo IQkescJius, ar jitos atitiko, ar iiikesciii nepateisino),
siikeliantispasilenkin im^^ arba n epas i te nki 11 i ms^..
Diskonfinnacijos paradigmos aiskinimo schema pateikta 7
paveiksle.
- funkcine kokybe
- tcchnine kokybe
- paieskos, patirties ir
patikimumo savybes
Suvokiamas rczultatas
Palyginimas
P>E
P~E
Tcigiania j
diskonfirniacija
I
Konfirmacija
I'nsitciikiriimas
I
Ncutralumas
- prod Ilk tas
-marketingo veiklii
■ ankstesne patirtis
■ asmeniniii saltiniij
informaciia
Lukesciai
P<E
Neigiama
diskonfirmacija
Ncpasiteiikinimas
Cia p ^ suvokiamas rezultatas
E = lukesciai
7 |mv. Diskonnrmacijos paradigmos princtpind schema (Hill, 1985)
68
69
Rcniiantis Sia priklaiisomybe, sickiama niistat>ii vailotoji^
pasitenkininio hiipsnj pasirinktais ispcrkainosios iiuomn.s beiicirovc ir
konipiuicriu (palenkintas, nepatenkinlas ar dcutralus) bci pasitenkininio
laipsnio jlakii lolesnei clgsciiai, susijusiai su pakanotiniu pirkimu ar
nepasitenkinjmo isreiskimo forma.
Sickiant nustatyti iy5[ tarp pasitenkininio isperkamosios
nuomos paslauga bci kompiuVerin ir jo raiskos fonmos, isskirianii Irys
aspeklai: pakartotinii[ pirkiniii galimybe. vaitoiojo lojalumas ir lojaluiiKi
nebLiviinas. Pakarloliniii pirkitnii gab my be rdskia, kad vartotojas csant
tL'ikalui dar kart;}^ nandotiisi lo paties tcikejo paslaiigoniis ir pirklij lokia^
pacii^preke, Lojalus vartolojas rekomcndiiiiti| paskiugos icikcjq ar prck?
kitiems varlotojaiiis. Lojalnmo ncbnvinias pasiroiskia iiiomct, kai
vartolojas. net ir budanias patcnkintas, pakartotinui ncpirktu tos pacios
prckes ir iiesinaudotii to paties teikejo pa.slauga, [,qja!umo nebuvinias
atspindi zemiausin^, pakartoitiiiai pirkiniai - vidutinio laipsnio, o
lojalumas - aiiksciausi;\ pasitoiikininio raiskos tbnnq.
Vartotojq nefiasilenkinimo raiskos ibrmai tirli prilaikytos Irys
ncpasitenkinimo aitematyvos. kiirias isskyre Day ir Landon (1977);
neutrali pozicija. asincniniai veiksmai ir viesi vciksiiiai. Neutrali
pozicija pasirciSkia tuo, kad vailotojas apic savo ncpasitcnkiiiinui su
nickuo iiekalba, taciaii ateityje vargu ar pakartotinai naudosis tos pacios
isperkamosios miomos ben droves paslaugomis arba pirks to paties
gaminlojo korapiuteri. Asmenitiiai veikstnai apima nepasitenkinimo
rciskim:i draugams, pa/lstamieins ar beiidradarbiains. t.y. tarn ratui
zmoniii, su knriais vartolojas nuolat bendraiija. Vie.^i veiksmai buna
tuomot, kai vartotojas isreiskia savo nep!lsitcnki^im^ paslaugos teikejui
arba prekes gaminlojui. Pirmoji altcrnatyva reikStii zemiausi;v, antnyi -
vidntiniu laipsnio, IreCioji - auksciausi^^jq nepa,s)tenkinimo israisJka.
Apklausos or{;iiiiizavimas. Kadaiigi iSperkaniosios lUiomos
paslaugu vaitotojii elgsenos anali/e apeme tick elgsena pries pirkiiua.
liek po pirkjnio ir vartojimo, vienas svarbiausin respondentu airankos
kriterijq buvo las, kad apklausos dalyviai butinai lurejo buli (sigij?
kompiiitei} isperkamosios nuomos biJdu.
Tyrimas ankelines apklaiisos budu buvo atliktas Kaunc 2003 uietq
kovo balandzio menesiais,
Vykdant alrankinj tyrimq^, butina apibrczti tiriamtyn visum^
(popubacijtO ir imties dydj. Atlickant isperkamosios nuomos jiaslaugn
varlotoJLi elgsenos tyrimt^^, tiriamosios visumos nustaLymu pozymiais
gali buli:
■"i»- „
a) isperkamosios nuomos pastaugii bendroviq kelianias
reikalavinias, kad asmuo butq susietas darbo sanlykiais su fiziniu ar
juridiniu asmeniu,
b) potencialaus vartotojo darbo uzmokescio dydzio suma,
e) vienam seimos asmeniui liekanli pajamu, sumokcjus
isperkamosios nuomos mokescius. suma, pavyzdziui, 500 L\.
Kadangi uepavyko rasti statistiniii duomenLi apie Kaimo miesto
drrbanciii asmcnq pasiskirstym!\ pagal darbo uzmokesli, o sum^,
iiekanci^ \ieiiam seimos asmeniui po isperkamosios nuomos mokesciu
sumokejimo, kaip reikalavim;^^ nustato ne visos bendroves, be to, sios
sumos dydis svyTuqja, tiriamoji visiima apibrezta vadovaiijantis darbo
santykiij krilerijutni. R em i ant is Lietuvos statist ikos dcpartamcfito
duonienimis. 2001 metais vidutinis melinis uzimUtJi} skaieius Kauno
mieste buvo 1 76 700 asmenij (www. sfd.lt, 2003). Taigi tiriamiyq
populiaeija sudaro 1 7(i 700 zmonin.
Magistro baigiamajam darbui parengti apsiribota Jivalgomuoju
lyrimu. Zvalgomasis tyrimas priskiriamas netikimybiniams tiriamiyif
grupii.1 parmkimo budiims (Kardelis, 1998). Pasak V. Cekanaviciaus ir
(i. Murausko (2001), netikimybines imties atveju elemental [ inili
jlraukiami atsizvelgus j ekspertij tuiomont^. Del subjektyvimio negalima
palyginti keliL[ taip sudarytij imciij. Tokios imtys nereprezentatyvios ir
ji; re/ullatit nepnanoma apibendrinti visai populiacijai. Tuo remiantis ir
buvo pasirinktas imties dydis, Respondcntams isdaiinta l.'^O ankelu. is
jiL 3 negrqzintos, o 7 - siigadintos (ankeli[ grizlamumas - 92,3 proc).
Respondentai alrinkti "gniOztes" principu.
Tyrimo rezuitatai apdoroti Microsoft Excel programa.
70
Palcikiamt tyrimo metodikos pagrindimo pavyzdi is N.
Daniulaitiencs ir L, Slajutes bakalauro baigiamojo darbo.
Daniulaitienc N., Slajute L. (1999) Banki{ vaidmiw Imones
importoir eksporto rizikos valdyme: Verslo administravimo bakalauro
baigiamasts darbas. Studijq programa 612035515. Vadove doc. dr. I.
MaCerinskicne. Kaunas: Kauno tcchnologijos universitetas,
Administravimo fakultetas
4. LIETUVOS J MO Nig UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS
VALDYMO TYRIMO METODIKOS PAGRINDIMAS
4. 1. Matrices sandara
Siekiant istirti, koki^ reiksmij Lictiivos imoniii veiklos
efektyvumui turt atskiros uXsienio prekybos rii^ikos rusys bei kaip
[niones si^ rizik^ valdo, buvo pasirinktas matricines formos lyrimo
instmmentarijus. Matrices pagrind^ sudaro (12 pav.):
• horizontal ioji a§is - pagrindincs rizikos rusys, su kuriomis
susiduria importo eksporto jmones;
• vertikalioji agis - imones veiklos efektyvumui s^lygojantys
veiksniai.
Efektyvi^
Imones
vciki^
Sitlygojantys
vciksniai
Pagrindines rizikos formos utsienio prekyboje
12 pav. Matrices sandara
Diskutuojant tarpusavyje ir su darbo vadove, kiekvicname iS
rizikos ru§ies ir efektyvisj^ imones vcikla Si^lygojancio veiksnio santykyje
bandyta iSskirti kuo daugiau kriterij4. Didzioji dalis siq kriterijii
nctiriama, kadangi siamc darbe nera juos pagrindziancios tcorijos.
Egzistuoja tikimybe, jog sic kriterijai gali buti ir nc visiskai tiksHai
suformuluoti, kadangi, juos isskirdamos, darbo atlikejos remesi nc
n
literatfira, o tik paCiij igkeltomis hipotezemis, Netiriami kriterijai buvo
formuluojami, siekiant numatyti kitas importo eksporto (moniii veiklos
problemines sritis, kurias reiketi^ istirti ateityje.
AnaJizuojami tie kriterijai, kurie tiesiogiai susij? su srifimis,
kuriose importo eksporto itnonci gali padeti bankas. Taciau is jij taip pal
tiriami tik tie, kuriq tcorinis pagrindimas pateiktas §iame darbe.
Is viso buvo isskirti 55 tyrimo kriterijai. Is jij 18 susij? su bankij
vaidmens imones uzsienio prekybos rizikos valdyme tyrimii. Is sit^ 18
krkenjq siame darbe tiriama 10. Likusieji 8 kriterijai ~- prioritetine
busimiyn tynmii sritis,
Nors kai kuriose celese igskiriama po kelis kriterijus, kttosc jn
nerasta. Nerasti kriterijai matricoje zymimi „-".
Visi isskirti kriterijai ir tuscios celes numeruojamos pagal jii viet^
matricoje. 4.1 . 1. Horizontalioji matricos aSis
Horizontaliojoje matricos aSyje pateikiamos pagrindincs rizikos
rugys, isskirtos Willsher (1995) (13 pav.) Jos aptartos teorinejc darbo
dalyje. Sio autoriaus uzsienio prekybos rizikos rusiii skirstymas
pasirinktas del to, kad jis pateikia jas issamiausiai, o tai labai svarbu,
norint atlikti tiksiy tyrim^.
1. Korpo-
l.Politin*
3. Sandorio
4. Perve-
5, Valiu-
6. PalO-
racing
ir naujij
nejgy-
zimo ri-
tos kurso
kani;
rizika
rink^ ri-
vendinirao
zika
kitimo
dyd^io
zika
rizika
rizika
rizika
7. Uzstato
8. Dokumenta-
9. Kaino-
IB. Pinigii
ll.Banko
rizika
cijos rizika
daros ri-
zika
pervedimo
rizika
rizika
13 pav. Uzsienio prekybos rizikos rusys- horizon talioji matricos
aSis
Kai kurioms is sii| rizikos riigiq, net ir susijusioms su bank^
vcikla, de! darbo apimties truksta teorinio pagrindo, kadangi joms
reikalinga atskira analizc. Tai pasakytina apie valiutos kurso kitimo
rizikf(^ bei palukann dydzio rizik^, Nors pastaroji ir susijusi su
dokumentiniais akredityvais, manytume, jog jai reiktu atskiro tyrimo.
Be to, problem! ne tyrimo kriterijij fonnulavo sritis buvo ir uzstato
rizika. Ji labiau aktuali bankams, todel atliekant tyrim^ is imones
poziciJ4, u&tato rizikos stulpelyjc kriterijii isskiriama mazai.
■fa
n
Vis tik i malric^ itraukiame visas rizikos rusis, kadangi manomc,
jog ateityje, [gijus daugiau teoriniij ziniq, tusciose celese bus galima
suformuluoti nauJLttyrimo kriterijii.
4.1.2. Vertikalioji matricos asis
Vertikaliojoje matricos asyje Jsdestyti efektyvi^ komercines ar
gamybines tmoiies veikl^ s^lygojantys veiksniai. Vertikalioji matricos
asis - tai darbo atlikeju inasas, kadangi pagrindiniai elektyvios
komercines ar gamybines [mones veiklos veiksniai, kuriuos pasiekusi,
imonc gauna galutini rczultat^ - pelnq^ issiaiskinti po ilgn diskusijij
tick tarpusavyje, tiek su darbo vadove. Sie veiksniai skiriami, remiantis
Lmones aplinkos skirstymu [ mikro - ir makroaplink^ (14, 15 pav.).
TaCiau ne visi iSskirti veiksniai del vienii ar kitq priezascii^ [traukiami {
malric^^. Zemiau pateikiamas kiekvieno vciksnio aktiialumo pagrindimas
bei prtezastys, kodel nuo kai kuriq veiksniq siame tyrime atsiribojama.
1. Makroaplinkos veiksniai
LI. Palanki mokesciii sistema
{traukiami \
matric^ veiksniai
1 . 2. Palankfis imones veik^
reglamentuojantys jstatymai
1.3. Aukstas technologijii lygi.s
1.4. Teigiamas ar neutral us imones
produkto/ prekes poveikis ganitinei aplinkai
Ncitraukiami { matric^
veiksniai
1.5. Palankus produkto/ prekes vertinimas
priklausomai nuo salies kulturos aspekti(
i4 pav. Efektyvi^ jmones vdkl^sqlygojantys makroapliiikos
veiksniai - vertikalioji matricos aSis
1.1. Palanki mokesgiu sistema
Uzsienio prekyboje, be jprastiniq mokesciii, mokamLt prekiaujant
salies viduje, imones moka ir kitus mokcscius: muito, akcizo ir pan. Sie
mokesciai glaudziai susiJQ su kiekvienos valslybes vykdoma importo
eksporto politika. Keisdama uzsienio prekybos mokesciq dyd[, valstybe
skatina produktii isvezimq. is salies ar '\ysi\m\ { salt
Uzsienio prekybos mokesciai turi didclcs {takos, jmonei priimant
sprendimEi pirkti konkrcti^ produkti^ is uzsienio salies ar ne, parduoti
produkt^ vietineje ar uzsienio rinkoje.
1 .2. Palanku.s imones vcikia regl a mcntuojantys jstatymai
Salies viduje (moniii vcikia reglamentuoja daugybc kartais
priestaringq istatymii. [monei pleciant vciklii uz salies ribq, snsiduriama
su tokiomis problemomis kaip skirtinga kitos salies teisine
reglamentacija. Teisine importo ir eksporto [moniti reglamenlacij a taip
pat skirtinga, todci pries pradedama veikl£\ tmone turi issiaiskinti, kokia
veikla labiau verta uzsiimti, sprcndziant pagal galiojancius [statymus.
Ypac tai retkalinga spcciflnems veiklos rusims, susijusioms su
kenksmingq medziagq, (chemikalii, tr^isu ir pan.), alkohoHo, tabako
gaminti^prekyba.
1 .3. Aukstas techno lo giju lygjs
Bendras salies technologijq lygis daro didel? itak^ konkreCios
[moncs produktams, komunikaciJL[ su uzsienio partneriais kokybei,
preki4 transportaviimii. Technologijii issivystymo lygis labai itakojamas
bendros salies ekonomines padeties ir vyriausybes vykdomos uzsienio
politikos. Su skirtingq komunikacijos tcchnologijq sukcliamomis
problemomis akivaizdziai susidurc viena is gio darbo atlikejii:
skambindama Svedijoje csantiems potencialiems [mones partneriams
isgirdo autoatsakovo informacij^ persijungti prie skaitmenines linijos ir
surinkti, pavyzdziui, 4, jei nori kalbcti su jmones vadovu. (moneje,
kurioje dirbo darbo atlikcja, skaitmenines linijos (vesta nebuvo, todel
kiekvien^ kart^ Svedijoje csanciam partneriui jmones darbuotojai turejo
skambinti per telcfono operatonq.
Tokie pavyzdziai kaip sis yra trukdziai jau pradiniame rysiq su
uzsienio partncriu uzmezgimo etape. Toliau susiduriama su senais
jiengimais, garni nanciais zemos kokybcs ir didesniq kastii produktus,
prastos kokybcs transportavimo pricmonemis ir t. t. Visa tai S£(.]ygoja
konkrecios imones galimybcs pelningai parduoti ar pirkti prekes is kitos
salies.
1.4. Teigiamas ar neutraius jmones produkto / prekes poveikis
g amtinei aplinkai
Sis vciksnys susij?s su gamtine jmones ir jos vartotojn aplinka.
Uzsienio prekyboje tai susij? su specifinii^ prekiij riisiii, galinciq
neigiamai jtakoti gamt^ pardavimo bei gamybos reglamentavimu
-"''"'''
74
skirtingose salyse. Be to, £ia egzistuoja ir tokia problema kaip
kenksnningos gamybos iskelimas [ silpniau issivysciusias salis.
Pastaruoju metu si problema pradedama kelti ir Ltetuvoje.
Kadangi §is vciksnys su nagrincjamomis probtemomis teorineje
dalyje tiesiogiai nesusij^s, i matricctjis neitraukiamas,
1. 5. Palaiikus produkto / prekes vertinimas priklausomai kuo
saltes kulturos asp ekti)
Kulturine aplinka daro didel? tarn, kaip produkt^/ prektj priims
vartotojai, kuriij pirkimo motyvus, be kita ko, stipnai j^takoja tradicijos
bei pirkimo patirtis. Jei tarn tikros Salies vartotojai [ prek^ reaguoja
neigiamai, aiskit, jog tos galies tmone sios prekas neb us linkusi
importuoti ji^ is kitos salies.
Kadangi sis veiksnys imoncs vcikloje butii tiriamas marketingo
skyriaus, nuo jo §iamc lyrime atsiribojama.
Kaip matyti matricoje, makroapUnkos veiksniii sankirtoje su
rizikos rusimis darbo atlikcjos kritcrijij, kurie bus tirtami siame darbe,
neisskyre. Tai leme apsibrezla tema - bankij vaidmuo jmones, o ne visos
salies uzsienio prekyboj.e,
Taigi matricoje bei visamc tyrime didziausias demesys
ki-eipiamas [ jmones mikroapUnkos veiksnius. Nors ir iS siii iSskirtii
veiksniii [ matric^tlraukiami taip pat ne vis! (15 pav.).
2. Mikroaplinkos veiksnial
2. I. Patikimi partncriai
{traukiami |
matric^ veiksniai
2. 2. Pakarvkamos apyvartines lesos
2. 3. Geros kokybes preke
2. 4. Bftktj'vus kastai
2. 5. Bfektyvios marketingo pastangos
]Ne|traukiami (
tnatricq veiksniai
2. 6. Patatiki konkurencine aplinka
2. 7. K-valifikuoti darbuotojai
15 pav. Efektyvi^ jmonlis vciki^ sj^tygujantys mikro apiinkos
veiksniai - vertikalioji raatricos a§is
2.1. Patikimi partneriai
Uzsienio prekyboje imones partneriu galitna laikyti ne tik
uzsienio [monij, i§ kurios ji perka ar kuriai parduoda prekes, bet ir
75
bank% prekiq transportavimo bei draudimo kompanijas. Visi sie
partneriai tun tam tikr^^ Hzikos faktorin, jog sandoris gali ncivykti.
2..2. Pakankamos apyvartines leSos
Sis veiksnys labai aktualus ir vidincje rinkoje, taciau
tarptautiniuose sandoriuose jis jgauna dar didesn? reiksm?. Dideli
atstumai tarp partneriu dazniausiai s^lygoja ilgesni prekiii pristatymo
laik^, ir vienas is partneriij dazniausiai yra priverstas finansuoti laik^
tarp prckiii issiuntimo ir apmokejirao uz jas. Tokiu budu vienois
partneriit apyvartines leSos mazeja, o tai jo veiklos efcktyvumo didejitn^
apriboja. Nuo apyvartiniu lesq turejimo priklauso ir [mones likvidumas
bei galimybe gauti finansinii| institucijq pagalb^.
2.3. Geros k okybes produktas
Sis veiksnys aktualus tiek vidaus, tick uzsienio prekyboje, nes
prekes ar paslaugos kokybe - vienas ig svarbiausii^ kriterijij, kuriuo
remdamasis, vartotojas isigyja prek? ar pasinaudoja paslauga, Uzsienio
prekyboje sis veiksnys dar reiksmingesnis, kadangi prekes keliauja daug
tolesniais atstumais ir jq pazeidimo galimybe daug didesne. Paslaugij
importo atveju, pavyz'dziui, statybos darbi{ organizavimas kitoje galyje,
sio veiksnio vertinimas glaudziai susij?s su garantiniu objekto
aptarnavimu. Be to, gaiimas tiek prekiii, tiek paslaug4 eksportas/
importas kartu, pavyzdziui, irengimii pirkimas, montavimas bei
garantinis aptamavimas, Siuo atveju gaiutinis produkto/ paslaugos
vartotojas gali buti ir pati importuojanti imonc.
2.4. Efektyvus kagtai
Vidaus prekyboje kastai apima darbuotojii atlyginim^ preki^
transportavimo, komunalines paslaugas, palukanas uz paskol^ ir t.t.
Imoncs, prekiaujanctos su uzsienio partneriu, balanse atsiranda
papildomn kaSty, susijusiij su prekiq draudimu, banko ar kito fmansinio
tarpininko pasiaugq, susijusio su saugesniu alsiskaitymu, naudojimu. Be
to, dei tolimesnii^ atstum^ didesni ir prekiq transportavimo kastai. Visus
siuos kastus [mone turi ivertinti, prieg sudarydama sutarij su uzsienio
partneriu, kadangi veliau, issiaiskinusi, jog kastai per dideli ir del to
atsisakiusi vykdyti sandorv, (mone patirs nuostoliq tick del teismo
islaidUj tiek del jsipareigojimn bankui nevykdymo.
Kagtrj mazumas - reSiatyvi s^voka. Didelcs imones kaStai,
palyginti su smulkios [mones ka§tais, gali atrodyti milziniski, taciau
76
77
giuo atveju svarbiaiisia kasU[ efeklyviimas;. |monO turi alsakyti i
kiuusim^x ar visi patirti kastai buvo naudojami tinkaiiKim tikslui.
Siainc tyrinie sqlygojanciu vciksniu laikoini pridcliniai kastai,
kurie atsirauda Linonei isijiingus \ uzsi(inio prekyb^..
2.5. Efektvvios ma r ketingo past angos
Sis veiksnys tiealsiejamas nuo bet kokios imones veiklos. [moncs
u^sictiio prekyhos tyrinic (iiarketiiigo vcikla galifna huti( praplesti,
nagrincjant ne tik iiisicnyjc ganiinaim( prekiii prist aty mo vartotojams
aspcktus, bet ir imones, sickiancios iizmeg/ti santykius su iizsicnio
paitnoriais. sav<;s pateikim^ uzsienio imoiicms. poteiicialioms Jos
produkcijos pirkcjams / pardavejanis, Lietiivos imotienis paslarasis
veiksnys itiii aktualus, icskant patikiinn u2siciuo pariiicriii tiok prckiit
importui, tick eksportui. Del darbo apimties bei marketiiigities veiksnio
prigimties, jis [ vertikaliiyii matrices asj nejtraukiamas.
2.6. Palajik i ko nkure ncine aplinka
Sis veiksnys jilaudziai susjj(>s su konkrt.'cios inumas veiklos |
sritimi - vienoje Sakoje kotikurontu daugiaii, kittije gali buti maziau.
Konkurentq skaiCius, J4 siulomq prodiikti^ ascirtiniemas uzsienio
prckyboje dar didcsnis. Siekdarna savo produkta parduoti kiloje salyje,
jmonc turcs nustalyli ir atitinkam;^ prodiikto kaina^, kuri, prekci pcrejus
pro iniportuojaiiCios. didmeniiies bei inazmenincs prekybos (manes, vis
dar biitiipatraukli tos salics vartotojams.
Del darbo apimties ir nc finansincs, bet lablau marketingines
veiksnio prigimiics. mCisij darbe jis netiriamas.
2.7. KvaliFikiioti darbu otojai
Zmogiskujn istckliii kokylie ■ vienas is pagrindinii) veiksniii,, J
si^lygoianciij bendr^ imones veiklos elektyviinia. U/sienio prekyboje
imones darbuotoJLi patirtis, nittstynias bei kvaliflkaeija turi buti
oricntuoti \ pradukty\'iii rysii} su ii?sienio salyje esatiCiais partneriais
palaikymu. kilos saiies paprocii^, lei sines sistemos suvokimu. [mones
isiparcigojimai uzsienio partneriams nesibaigia aiiL^diausiojo lygio
vadovi[ pasirasomomis sutarliinis. Sutartis yra pradzia, nuo kunos
atsakomybe paskirstoma visiems imones darbuotojams.
Nors sis veiksnys susij^s su lam tikra rizika. del darbo apiinties ir
labiau ?.mogiskuji[ isteklui valdymo prigimties giame darbe jis
netiriamas.
4. 2. Kriterijij pagrindimas
4. 2. 1. Kriterijii aniiltzes planas
[sskiilus kriterijus pagal jif tjTimo galimyb? galima suskirstyti [
tris msis:
1) liriamj krilenjai, ^usiji^ su bankii itaka [manes imporlo
eksporto rizikos valdyme;
2} netiriami kritcrijai, sitsijt; su baiikii itaka imones imporlo
eksporto rizikos valdyme;
3) netiriami hipotetmiai kritcrijai, susije su kilii institucijn bei
makroaplinkos vciksniii jtaka imones ulsienio prekybos
valdyme.
Tiriami krilerijai matricoje paryskinami storesniu srifdu netiriami
kriterijai. susiJ9 su bankii jtaka imones uzsienio prekybos valdyme,
malricoje rasonn storesniu pasviriisiu sriflu. Pastarieji kriterijai yra
prioritetinc sritis bysimuosc tyrimuose. Del darbo apimties bei
nepakankamo teorinio pagrindo, apibudinsinic tik tinamus bei
netiriamus su bankii itaka imones uzsienio prekybos rizikos valdyine
susijusiiis kriterijus.
Matricoje paleiktus efektyvios imones veiklos vciksnii[ bei
rizikos ru.^in sankirtoje suformuluotus kriterijus apibfidinsime ir
analizuosime jiagal tokj plan^:
• pateiksime kriterijij bei trump;\ jo pagrindim;v;
• surarmuluosimc klausimus, atsakymai [ kuriuos leis istirti, ar
• sis kriterijus egzisluoja;
• numatysime atsakymo i kiekvicntj klausinifi gavimo budrj
(tyrimo melody);
" parinksime poteneialius respondenUis - banku ar imoniij
darbuotojns. kurie geriausiai gali atskleisti liriamj kritcriju.
Pustaha: ueiirimui. su baiiki{ itaka {monvs uzsienio prckyi)os
rizikos valdyme svsiji^ krilerijai anaHztioJiimi immpiaii - del darbo
apimties palcildaimjs Tik Ji^ apihfidinimas.
78
4. 2. 2. Kriterijij analize
Kadaiigi teorineje dalyje analizuojami [mones veiklos
efektyvumti s^lygojanlys mikroapliiikos veiksniai, ttriami ir netiriami
kriterijai, susij? su baok.it l^^ imones u2sienio prekybos rizikos
valdyme, isskirli pradedant imones mikroaplinkos vciksniais
vertikaliojojc matricos asyjc, Del sudetingos matricos strukturos
paveiksluose bus parodyta tik analizuoiamu kriteriju victa matricoje,
2.1,1, Kriterijus - korporacines rizikos valdymas per informacijos
saltinius
Pradiniame uzsienio partneriii bendravimo etape jie vienas kitu
nepasitiki ir siekia kuo daugiau vienas apic kit^ suzinoti, Kaip galimus
informacijos apie uzsienio partnerio finansin<; padeti Saltinius Wilsher
(1995) pateikia bank^ bei kredito agenlilias. Tiriama, ar bankai toki£(^
paslaug^ teikia, ar imones ja naudojasi, kokiais kitais keliais imones si^
informacijagauna.
Gall mi klausimai: i.
Ar guliie suteikii Lietuvos [monems mformacijos apieJH uzsienio
partneriiifinansinq padet{?
Ar imones tokios informacijos is Jvst{praso?
Is kokiii saliiniji paprastai gaunate informacijq apie potencialaus
uzsienio partnerio finansinq padeil? (is banko; is kredito agcnturii; is
kilt} partncrit}, csanciq toje pafiioje salyjc; is paties uzsienio partnerio; is
kitti saltiniti (nurodykite, kokiti); jokios konkrecios informacijos apie
uzsienio partnerio finansin? padetineturime.)
Tvrimo metodas: interviu, anketine apklausa.
2. 1. Patikimi partneriai
Potenciatus respondentai; importo eksporto imoniq darbuotojaL,
bankq darbuotojai.
79
Kfckfy-
IJisicnio prekybos ri/iko
ruiys
jnionvs
veikli)
l.Kor-
2. Poliline ir
3, Vyk-
4. Per-
5. Va-liutos
6, PalQ-
sijlygo-
poraciiie
naujii finkij
dymo rizika
veii-mo
kutso
kanij
janlys
rizika
ri^ika
ri/ika
kitimo
dvAiio
veiks-
rizika
rizika
niai
2. .Vlikroaplinhos veiksniai |
2.1.
2.1.1.
2.1.2. a)
2,1.3a)
2.l.iM)
2. 1. 6..
Patikimi
Kor-
uzsienio Da-
vykdymo
partnerio
Paxkolox
partneriai
poracme
lies politinis
rizikos
pnxirinkimu
tizxienio
s rizikos
rizikos
valdymas
prikkiuso-
prekyhai
valdymas
valdymas per
per
mybe nuo
diivejo
per
informacijos
atsiskailymo
^aliiis vijUu-
pasirin-
inftirmaci
SaUinius:
budus;
(OS kurso
kimo
-jos
b) iiisicnio
b) vykdymo
slabilumo;
krilerijiii
^Itinius .
Salics
rizikos
b) valhHos
poll lines ir
ckonomines
rizikos
valdymas per
. atsiskailymo
valdymas
per bankn
garaniijas.
kurao
fivyravirjjo
rlzikai
valdymu
patikejimas
bud us.
bankui.
Efcktjvi;^
fm<incs
veikl^
tys
veiksniai
U&icnio prekybos rizikos forraos
7.
Ufeta-
to
rizika
8. Doku-
mcntacijos
rizika
9. Kai-
nodaros
riicika
10. Pinigij
peri'edinio
rizika
1 1. Bankfi rizika
2. Mikroaplinkos veiksniai |
2.1,
Patikimi
partneriai
2,!, Si. a}bankii
pagalba
tarplaulinii(
ats!skaitymi(
dokumCTitams
reng(i;
b) vcrslo
partnehHiinios
apie batikinius
atsiskaityimis,
garaniijas bei
larplautin?
sutarti.
2. 1. JO.
Kore.^pon-
denlinio
hatiko
rizikos
valdymas.
2.l.n.a)hanko
uzsienio prekyboje
pasirinkimo xqlygox
ir kriterijai; h)
hanko kriz&s [laka
[mones finansinei
padiiciai bei
patikimiimui;
f) iuuidojimo.ti keliti
banh{ pasiaiigomis
ypatumai.
16 pav, Patikimi partneriai
#,
ll
2. 1,2. Kriterijai:
a) uzsienio salies politines ekohomines rizlkos valdymas per
informacijos saltinius;
b) uzsienio salies politines ir ekonomines rizikos valdymas
per atsiskaitymo rnetodus.
Uzsienio salies politines ekonomines rizikos valdymas per
informacijos Saltinius. Watson (1995) ir kiti^ autoriL} teigimu, bankai
kaupia informaciJEi apie saliq politintj bci ekonomiiKj padeti ir imoncms,
norincioms susirasti partner! kokioje nors uzsienio salyje, gali sutcikti
informacijos apte politines-ekonomines sq,lygas, gatincias trukdyti
igyvendinti sutarlies sftlygas. Tiriama, ar Lietuvos bankai toki^ pastaugit
teikia, ar importo eksporto imones sia paslauga naudojais, is koki^
kitokiq §altin(i[jos gauna reikaling^ informacij^.
Galimi klausimai:
Ar galile suteikti Lietuvos imonems informacijos apie salies,
kurioje yra jt{ potencialus uzsienio partneris, politin(^ ekonomin^
padetl?
A r imones tokios informacijoH is Jiisi{praso?
Is kokiii saltinin paprastai gaunate infortnacijq apie poiencialaus
uzsienio partnerio salies politin^ ekonominq padetl, galinciq [lakoti
sandorio vykdymq?{ is banko; is ziniasklaidos; is kitq partneri^, csanciii
toje paCioje salyje; is paties uzsienio partnerio; is kitif saltmiii
(nurodykite, kokin); tokia iiiformacija nebuvo reikalinga).
Tyrimo metodas: interviu, anketine apklausa.
Potencialus respondentai: importo eksporto imoniq darbuotojai,
bankq darbuotojai.
Uzsienio Salies politines ir ekonomines rizikos valdymas per
atsiskaitymo rnetodus. Sis kritertjus tiriamas, sickiant palvirtinti ar
paneigti hipotez?, jog atsiskaitymo metodui su uzsienio partnerJu turi
jtakos jo Salies politine ir ekonomine padetis, kuri gali [takoti ir salies
bankn sistemos stabilumEi. Siam kriterijui istirti salys, remiantis
Lietuvos statistikos mefrasciu, suskirstomos { regionus, Sii.lygitiai siuos
regionus galima vadinti stabilios bei nestabilios politines ekonomines
padeties. Tiriama, su kokiais rcgionais Lietuvos imones dazniau
atsiskaito, naudodamosi dokumentiniais akredityvais bei
dokumentiniais inkaso.
Galimi klausimai:
Su kokiose salyse esanciais partneriais Msi{ klientai dazniausiai
atsiskaito dokumentiniu akredityvu ar dokumentiniu inkaso?
Su skirtingose salyse esanciais partneriais atsiskaitote tokiais
bifdais (galite nurodyti kelis atsakymo variantus) (zr. 5 lent.)
5 Icntel^. Atsi!jkaitymo bitdai pagal regionus
Region as
Atsiskaitymo
bQcIas
llytxj
Euro pa
Vakarq
Europa
Siau-
res
Ame-
rika
Pielq
Ame-
rika
Azija
Afrika
1, a) prekes gaunate
kartu su
s^skaita,
uXmokatc
vcliau;
b) prckus
issiunCiate
kaitus su
s^iskaita,
apmokejiniii
gaunate veliau
2. Konsignacija
3, Dokumentiniu
inkaso
4, Dokumentiniu
akredityvu
5. ISanksiiniu
apmokejimu
6. Kitii bitdii
(niirarfykitc, kokiu)
Tyrimo metodas: interviu, anketine apklausa.
Potencialus respondenta i: importo eksporto jmoniii darbuotojai,
bankii darbuotojai.
m
ss
83
2.1,3. Krilerijai:
a) vykdymo rizikos valdyiiias per atsiskaitymo iiietodus;
b) vykdymo rizikos vatdymas per bankq garaniijas.
Vykdymo rizikos valdymas per atsiskaitymo mt'todus. Sis
kriterijus ticsiogiai susijt^s su priczasiiinis, kodcl imone pasircnka
atsiykailymcr per bankus mctodiis. Tiriania, del kokiu pric/ascii)
Lietuvus iniones su u/sienio parlneriais atsiskaito vienu ar kiui budii.
Galinii klausimai:
Kaip apihudintumetc Imones, kurios su utsieulo partneriais
atsiskaito doknmentinio akredUyvo/ dokwnentinlo hikaso metodu?
Kas biivo alslskaityiiio metodt) su iitsieiiio partnerhi pusihiiklmo
inicicHorius '^ izr. 6 Iviu.j
6 lentele. Atsiskaitymo bfidu su u^sicniu partiieriu
pa^irinkimo iniciatorius
7 lentele. Atsiskaitymo biido su uzsienio partncriais
pasirinkimo velksniai
Atsiskaitymo budas
Inici'iitorius
Jusij
jnionc
Uzsiciiio
panncris
Bankas
Kiias
1 . a) prekt;s gauiiiiie karlu ^^ll
Siinkaita, iizmokate vcliau:
b) prckcs iiSsiuiiCiate kartus su
s;iskaila. apinokejiiiiii
jjauiiutc vC'liau
2. Koiisif^iiaL-ija
3, Dokumcntiniu inkasn
4. Dokuineniiiiiu akrediiyvu
5. Isaukstiniu apmokejimu
6. Kill! budu
Kas leme lokio ataiskaitymo hiido su uzsienio partncriais
pasirinkimq? (ir. 7 lent.)
Atsiskaitymo
Atsiskaityiuo bildo pasirinkimo VL-iksniar
Nt'pa-
sitike-
jimas
Lizsienio
pan-
ncriu
tj/sie-itio
partncrio
nepa-
silikcji-
mas
N(.-pa-
Mtike-
jimas
baaku
Pidcii
baiikii
paslau-
m
kaStai
Po rei-
kis apy-
varti-
Jicms
leSoms
Kiti
(miro-
dykilel
l,a)prekes
gaunak- kaiui
su saskaiui,
ii/inokate
veliaii;
b) prekf.s
IssiiinCiatc
kartus su
s;\skaila,
apmukejim^
piiiiatf
veliaa
.i
"" "
."'..Koiisimaciia
'.Dokumcnliniu
lukaso
4.Dokuiiicniiniii
aka'ciitvvu
5.(saiikstiniii
apniakejimu
fi.Kitu i^iidii
TyrimcijTietodas; inierviu, ankctine apklaiisa.
EptencialLis res pandentai: bankq darbuotojai, importo eksporto
inionhj darbitotojai.
Vykdymo rizikos valdynias per batikif garantijas. Tiriama, ar
l.ioliivos imoiics naudnjasi lokiomis bai]ki[ paslaiigomis kaip pasiulymo,
vykdymo. knkyhes, aprnokejimo ir kilos banko garaiitijos, kurios
papildoiiiai apdraudziajas nuo [s ipareigoji 11114 nc vykdymo.
Gali mi klausimai:
Kok'ias garantijas dainiausioi praso suteikti Jusii verslo klientai,
prekiaujantys .?w uzsienio Imonemis?
I
I
Su kokiomis hufrkii i;^anintiJomis e.sali' siisithlri;, prekkmdami su
uzsienio partneriais nurodytiiose regiointnse? (gal He pazymeti keletq
vanantii) (zr. A' lent.)
8 loiitelc. Bankij garantijos uzsienio prekyboje
Re
ijionas
Garantijii
Rytq
turopa
Vakant
l-uropa
Siaii-
Amt;-
lika
A)«f-
rika
A^ija
Afrika
1 . I'asiuljino
jjarantija
2. Vyktiymo
garaiitijii
3, Aviiiist)
jjanrntij;*
4. Kokybes arba
alidiJios sumos
-i. ApmokC-jimi)
ga.raiitiia
f), iVluttines
garantija
7, Kita
Tyrimo meto dai: iiiterviii, anketine apklausa.
P otencial us respondentai: bankif darbuotojai, iuiporto eksporto
imonin darbuotojai.
2.1,5. Kritcrijai:
a) paitnerto pasirmkiino priklausotnybe nuo salies valiutos kursii
stabilumo;
b) valiutos kiirso svyravimo riziko.s valdymo patikcjimas baiikui.
Partneria pasiriiikinio priklausoinylie nuo salies valtutoi
kurso stubiluino. Cialiina tyrimn sriiis - kokin^ hak^ Licluvos imoiiemS^'
bcsiriiosiancionis prekiauti su uzsienio partneriais daro jq saliq vaiiutll;]
kurso kilimaji. ar imoncs tai lajko viciui is sandorio sudarynm ribojanfiil
faktoriq.
Valiutos kurso svyravinio lizikos vuldynio patik^jimdj
bankui. I'otcnciali tyrinut sritis ar Lieuivos bankuose sukur
valiutos kurso kitimo valdymo inechaniznias; ]z\ taip, ar [niones JUC
S5
riaudojasi; jci nc, del kokiq priezasciq; koki^ itakr^ tai daro Lietuvos
uzsienio prekybai makrolygniciiyje,
2.1.6 Kriierijus
Paskolos uzsienio prekybai da^ e|o pasirinkinio kriterijai. Tai
gaSima tolesiiiij lyrimij sriiis Lietuvos [moniq. dalyvaujanciu uzsienio
prckybojc, tinansavimo altcnvjlyvos, ji( ttfikuni^ ir privalumq
vcrtinimas.
2.1.8 Kritcrijai:
a) bankij pagalba tarjitautiniq afsiskaityinn dokumentacijos
ruosime;
c) verslo partncriu zinios apie dokunientinius atsiskaitymus.
vckselius, banko tianintijas.
Bankij pagaiha ren^iant tarptautiniij atsiskaityinij
()okunientacij:{. ririama, kokj vaidmenj bankai vaidina Lietuvos
jninnii} u/.sicnio prekybos dokumentacijos ruosime; kokiais kitais
pagalbioinkais (mo yes naudojasi, mosdamos tarptautinio sandorio
dokumentacij:i.
Cialimi klausiinai:
Ar daznai verslo klientai praso, jog dokiimentiniam akrediiyvui
ar dokumcntirtiam inkaso reikaUngus dokiimentus uzpildyti{ hanhj
diirhaotojai?
Kas Jtisi( Imonei putUjo parcngti tarptautinio sandorio
dohinu'ntucijti (kotUraktq, prasymq sslcisti dokumcntini akre.dityvq ir
/■j«/jJ?(ncpriklaiisoini konsultantai; bankas; dokutnetUiis parengeme
patys; kita)
Tyrimo metodai: inten'iu, anketine apklausa.
Poten eial Os res pondentai: bankq darbuotojai, importo eksporto
jmoniij darbuotojai.
Verslo parfneriq zinios apie dokumendnius atKiskaitymus,
lekselius, banku garantijas. Tiriama, ar Lietuvos uzsienio prekybos
juioiiin darbuotojai pakankamai konipclcntingi bankq teikiami;
paslaugq srityje, kadanpi jii ziniii trnkunias bei nepakankamas banko
uitbmiacijos teikimas gali iemti nelinkamo atsiskaitymp budo su
uzsienio partneriais pasirinkim;\.
87
Galimi klausimai
Ar daznai verslo klientai praso informacijos apie vekselius,
dokumentini akredityvq ar dokumentinl inkaso?
Ar zinote .sin atsiskaitynm metodn per bankq bei banko garanlijos
veikimo mechanizmus, privalumus ir trukumus? (zr. 9 lent.)
Lictuvos importo eksporto [moni^ banko pasirinkimq^ atsiskaitymanis su
uzsicnio partneriais. Sis kritcrijus buvo papildomai suformuluotas po
intcrviu su Ma?.eikii( Vilniaus bei Valstybinio taupomojo banko skyrin
darbuotojais, kuric [eido iskelti hipotezg, jog atsiskaitymams su
uzsienio partneriais imones linkusios pasirinkti didcsntj patirti uzsicnio
prckybos atsiskailymuose turincius bankus.
9 lentele. Banko tciklaini( paslaugq zinojimas
Banko pasiauga
Taip, labai
gcraj
Taip, taSiau
miglotai
Hsu apie tai
girdej^s
Nei^inau
1 . Atsiskaitymas
eekiais
2. Atsiskaiiymas
vekseiiais
3. Dokumentinis
iakaso
4. Dokumentinis
akrcdityvas
5. Banko garantijos
Tyrimo metodas: interviu, anketine apklausa.
Potcncialus respondcntai: bankq darbuotojai, importo eksporto
imoniti darbuotojai,
2.1.10. Krtterijus horespondentinio banko nzjkos valdymas
Galima bijsimiijn tyrimi(., bet rie is imones, o is baiiko pozicijii
sritis - korespondentinio banko pasirinkimo kriterijai, potencialios jo
rizikos valdymas bei korespondentinio banko [sipareigojimq
neivykdymo itaka vidiiiio salies banko ir jo klienlo santykiams.
2.1.11. Kriterijai:
a) banko uzsienio prekyboje pasirinkimo si^lygos ir kriterijai;
b) banko krizcs itaka ^mones finansinei padeciai bei patikimumui;
c) naudojimosi kelin bankq paslaugomis ypatumai.
Banko uzsienio prekyboje pasirinkimo sqlygos ir kriterijai.
Pasak Wilsher (1995) vienas is banko rizikos valdymo budti - issamios
informacijos apie banko veikl^ zinojimas, jo patirti s uzsienio prekybos
finansavime bei atsiskaJtymo metoduose. Tiriama, kokie veiksniai lemia
Galimi klausimai: ^
Kas leme Jusji banko, per kuri atsiskaitote su uzsienio partneriu,
pasirinklmq? (geras banko [vaizdis; tvirta banko finansine padetis;
banko patirtis tarptauliniuosc atsiskaitymuose; palankOs mokesciai uz
banko paslaugas; issamios informacijos apie uzsienio salis/partnerius
teikimas; ilgalaikiai rySiai su banku vidineje rinkoje; kita (nurodykite))
Tyrimo tnctodai: anketine apklausa.
Potcncialus respondcntai: importo eksporto imoniq darbuotojai.
Banko krizes jtaka jmonis finansinci padfeciai bei
patikimumui. Galima tyrimq sritis - itaka, kuri^ Lietuvos [moncms
padarc banku krize bei, kita vertus, banko krizes priklausomybe nuo jos
klicnciii imoniij fmansinio patikimumo.
Naudojimosi keliij l}anki{ paslaugomis ypatumai. Pasak
Wilsher (1995), kitas banko rizikos valdymo budas - naudojimasis
daugiau nci vieno banko paslaugomis. Potenciali tyrimq sritis -
Lictuvos jmoniq prioritetai bankq atzvilgiu, tendcncijos buti daugiau nei
vieno banko klientais, su tuo siisij^ privalumai ir trukumai. Be to, tiriant
$[ kritcriji[, gaiima biitu isanalizuoti ir tiesioginius Lietuvos tmoniq
rysius su uzsienio bankais, atsiskaitymo su uzsienio partneriais
tcndencijas per uzsienio bankus. Sj kriterijii, be R. Wilsher, paskatino
sufonnuluoti ir vienos is didziausiq Lietuvos vaistq gamybos [moniq
ekonoraikos direktorius, informav^s, jog atsiskaitymams su Vakarq
Europoje esanciais partneriais jq imone naudojasi uzsienio banko
paslaugomis, vidaus atsiskaitymuose ir santykiuosc su Rytq Europos
sal i mis - Vilniaus banko paslaugomis.
11 !
■>i«yti«ii
88
2.2,
Pakankamos apyvartines lesos
Efektyvi^
vcikl^
sijlygo-
janfys
vciksniai
Uisiunio prakybos rizikos rOsys
l.Kor-
poracine
rizika
2. Pon-
tine ir
naujq
rinkn
rizika
3,
Vyk-
dymo
rizika
4, Pcr-
vczimo
rizika
5. Va-
liuto.s
kurso
kitimo
rizika
6, Palu-
kaii4
dydzio
rizika
2, IMikroaplinko$ vciksniai
2.2. I'iikan-
kaiiios
apyvartines
leSos
2,2. i, At-
siskaitymo
mctodo
pasirinkimo
priklausomy-
bi nuo
uzsicnio
pavtncriif
apyvarlinik)
itiil dydiio
Efektyvln
U2$ienio prckybos ri/ikos formos
vciklq
Sqlygo-
7. Uzstato
8. Doku^
9, Kaino-
iO. Piiiigii
1 1. Banko rizika
jantys
vciksniai
rizika
inentacijos
rizika
daros
rizika
pcrvedimo
rizika
2. IMikroaplinkos vciksniai
2. 2. 2. 2. 11. Trampa-
Pakaii- laikio bunko
kamos kredilo
apyvarlinds apyvartittems
IcSos Ic^oms f>aiit!
yiatidojimas
17 pav. Mikroaplinkos lygio veiksnys
lesos
pakankamus apyvartines
2.2.1. Kriterijus - atsiskaitymo metodo pasifinkimo
priklausomybe nuo partner! i} apyvartiniq lest; dydzio
Viena is s^lyg^, lemianciii atsiskaitymo metodo pasirinkim^ -
apyvartiniq Icsti turejimas.
Tiriama, ar Lietuvos imoniq atsiskaitymo metodo pasirinkimas
priklauso nuo jq apyvartinin leSq, dydzio, Del darbo apimties
It*.
apyvartines legos isskiriamos kaip vienas is atsiskaitymo metodo
pasirinkimo kriterijit (?,r. 2.1.3 kriterijaus klausimus) bei [traukiamas
atskiras klatisimas apie imones apyvartiniy legii dyd\. Imone, kiirios
apyvarta yra iki 500 tuksl. U laikoma maza [mone; nuo 500 tukst. iki 10
mln. Lt - vidutinc, daugiati kaip 10 mln. Lt - didcle.
Galimi klausimai:
Kas leme atsiskaitymo metodo su
pasirinkimq? (zr. 2,1.3 kriterijaus klausimus)
uzsienio partnenais
Jusii imones me tine, apyvarta yra: iki 500 tukst. Lt; nuo 500 tukst.
iki 10 mln. Lt; daugiau kaip 10 mln. Lt.
Tyrimo mctodas : ankctine apkJausa,
Potencialiis rcspondentai: imporlo eksporto iraoniL[darbuotojai.
2.2.1 l. Kriterijus trumpalaikio banko kredito apyvartinems
lesoms gauti naudojimas
Jei tmoni4 ij^sienio partneriai reikalauja apmoketi uz prekes ig
anksto arba jei [inone didelg dali savo prekiq / produkcijos turi parduoti
atvira sf^skaita arba konsignacljos pagriiidais, jai pradeda trukti
apyvartiniii lesii. Galima tyrimq sritis - Lietuvos importo ekspoito
tmoniq naudojimasi.s trumpalaikiais banko kreditais, jq naudojimo
privalumai ir trukuinai. bankq teikiamos alternatyvos bei galimii
altematyviii trumpalaikio kredito tcikcjij ivertinimas.
2.3.
Geros kokybes
preke / produktas
Efektyvi^
jmoncs
veiklq
sulygo-
jantys
vciksniai
IJisienio prekyhos rj/ikos rQsys
1 . Kor-
pora-
cinc
rizika
2, Poli
tine ir
naujtj
rinkti
rizika
3. Vykdymo rizika
4. Pcr-
vczimo
rizika
5. Va-
liutos
kurso
kitimo
rizika
6. PalQ-
kanq
dydzio
rizika
2. Mikroaplinku.s vciksniai
2. ■}. Geres
kokybes
preke
2. 3. 3. b) prekitj ir
paslaugt| knkyb^s
rizikos valdynras per
bankif garan-tijas
IS pav. Mikroaplinkos lygio veiksnys ~ geros kokybes prek6
90
2.3.3. Kriterijus:
b) prekiq ir paslaug^ kokybes rizikos valdynias per banki(
gsr^ntijas.
Vienas is budit uztikrinti, jog gausimos prekcs ar atliksimos
pasl^ygQg atitiks sutartyje numatytas sq.Iygas - pareikalauti pardavejo ar
P''^'^ugu teikcjo gauti is banko kokybes, garantinio aptarnavimo ar
^t^i'^'itos sumos garantij^. Tiriama, ar Lietuvos importo eksporlo imones
^" ^okiomis garantijomis yra susidiJrusios praktineje veikloje, ar giii
gararnij^ pageidauja suteikti i§ bank^,
Galimi ktausimai;
Kokias garantijas dazniausiai praSo suteikti Jusii verslo klientai,
P''^''^'aujantys su uzsienio Imonemis?
Sii kokiomis bankii garantijomis esate susidUy(}, prekiaudami su
ii^^^t^'nio partneriais nurodytuose regionuose? (zr. 2.1.3. Kriterijai)
Tyrimo metoda^: interviu, anketine apklausa.
Potencialus respondentai: bankq darbiiotojai, importo eksporto
l""'lUi^ darbuotojaL.
4. 3, Tyrimo vykdymas
Tyrimo etapai. Kadangi didXioji dalis nautloto.s litcratflros -
ii'i*^>iiio autoriij leidiniai, grynai teoriniai darbai, pries tiriant imones,
m '"^i'^^l'i^g^ issiaiskinli Lietuvos baiikit veikl^ uzsienio prekybos
>s valdymc. Tyriinas buvo dalinamas i du etapus. Pirmajamc etape
n issiaiSkinti, kokias rizikos valdymo formas jmonems siiilo du
Vos bankai - Lietuvos laupomasis bei Vilniaus bankas. Viena
, Sie bankai buvo pasirinkti atsitiktinai. Kita vertus, jiipasiririkimq^
>jo ir tokios priezastys, kaip:
viena is darbo atlikejq yra siq abicjn bank^ kliente. Tai leme
kesni bankii darbuotojn poziur^ { tyrim^
• Vilniaus bankas pirmasis Lietuvoje pradejo siulyti
litymus dokutncntiniais akredityvais;
• Lietuvos taupomojo banko skyrius Mazcikiuose dokumentiniii
aitymi) paslaugi^ ncteikia, o Vifniaus bankas tcikia, Noreta
%inti, kodel.
ptil
alKti
91
Pirmajame etape buvo naudojamas interviu su sin bankii Kauno
bei Mazeikiii filiali^ darbuotojais metodas ir bankq dokumentii, jq
informacines medziagos verslo klientams analize.
Antrojo tyrimo etapo tikslas - nustatyti Lietuvos imoniii,
dalyvaujanCiq uzsienio prekyboje, zinomus ir naudojamus atsiskaitymo
su uzsienio partneriais mctodus, 'm taikymo ypatybcs bei imoniij
naudoj imj^si tokiomis bankq paslaugoinis kaip garantijos. Be to, buvo
aiSkinamasi, ar [mones iiaudojasi bankais kaip informacijos saltiniu apie
uzsienio partnerio finansin? padetj ir uzsienio salies politrn?-
ekononnin? situacij^. Siame etape buvo naudojamas anketines apklausos
metodas. Be to, daugeU aaketii imoniit darbuotojanis pateikc pacios
tyrejos tiesiogiai, tode! be struktflrizuotii atsakymij i klausimus jos gavo
ir tarn tikni komentarii^ kurie leido sufomiuiuoti prioritctines busimiyq
tyrimii sritis.
Tyrimo ruSis. Dei darbo apimties buvo atliekamas zvalgomasis
tyrtmas, t. y., imones pasirinktos atsitiktinai. Jos turejo atitiktt vieninteli
kriterijii - kazk^ importuoti ar eksportuoti, nepriklausomai nuo to, ar jos
yra gamintojos ar prekybincs imones. Tai buvo daroma del to, kad
nemazai Lietuvos "gam into] q patys organizuoja savo produkcijos
pardavimi\ uzsienio saiyse esantiems partneriams ar pacios tiesiogiai
lesko zaliavi[ ar ircngimit ir pcrka jas ne is Lietuvoje esanciij tarpininkn,
bet tiesiogiai is kitose salysc esanfiii; jmoniq.
Is viso buvo apkJaustos 26 imones. 16 is ji} yra Kaune, 10 -
Mazcikiuose. Tirtas imones pagal jn veikl^ uzsienio prekyboje gal i ma
suskirstyti i tris rusis: iS 26 imoniq, importo imones sudare 62 proc.,
eksporto - 12 proc, importo tr eksporto - 26 proc.
Tyrimo problemos. Pagrindinc problcma, su kuria susidure
tyrejos, ta, jog imoniij darbuotojai (abai nenoriai dalyvavo tyrime. {
anketose patciktus klausimus turejo atsakyti ne eiJiniai imoniq
darbuotojai, bet tie, kurie formuoja imones veikl^ bei priima gakitinius
finansiniiis sprendimus, Taigi tikslini^ respondent^ grup^ sudare
imoniq vadovai, fmansq skyriaus direktoriai ar vyriausieji finansininkai.
Vien ig anketos i^angos ir tyrimo temos formuluotcs daugeliui is jq
susidarydavo jspudis, jog teks atskleisti imones komercines paslaptis.
Kad juos itikintq, jog taip nera, tyrejos idejo nemazai pastangy. Butent
del sios priezasties buvo apklausta santykinai nedaug imoniii.
Didzioji atsitiktinai parinktij jmonin dalis buvo importo [mones.
Taip atsitiko del to, jog didele dalis eksporto imoniq yra dideles imones,
T
92
o importo -- vidutincs, J4 yra daugtau. Nors Lietuvos uzsicnio prekybos
baiansas neigiamas, vis tik lirtq importo bei eksporto imoniii santykis
per didttlis. Tode! isvados, susijusios su eksporto inioniii uzsienio
prekybos rizikos valdymu gali biili ne visiskai atitinkan^ios reaiij^
padetj,. Reikalingas gilesnis eksporto imoniii tyrimas.
Kitos problemos susijusios su tyrimo anketa, Viena ig jij ta, jog
tyrejos ncnumate, kad imone gaii ir importuoti, ir eksportuoti prekes.
Del sios priezasties importo eksporto imoniii daibuotojai pilde dvi
anketas - vienoje nurodydavo atsiskaitymo s^lygas importo atveju,
kitoje - eksporto, taCiau klausimai apie nnias, banko pasirinkimo
kriterijus bei imones apyvartf;^ ir buvinio viet^ dubliavosi. Analizuojant
imoniii atsiskaitymo mctodus bei bankit garantijq naudojim^, importo
eksporto imone, siekiant supaprastinti duomeni[ apdorojim^ buvo
traktuojama kaip dvi atskiros imones; viena - imporlo, kita - eksporto.
Atiiekant banko pasirinkimo kriterijii bei ziniu apie banko paslaugas
uzsicnio prekyboje, tokia imone jau buvo traktuojama kaip vientisa. Del
sios priezasties tyrvmo tezultati^ tikslumas taip pat galejo nukentcti.
Kadangi atsiskaitymo budo pasirinkimui didclcs itakos luri ir
perkamq / parduodami| prekii| / produklii pobudis, i anket^ buvo
itrauktas ir klausimas apie prekiq grapes, kurias imones importuoja /
eksportuoja. Kadangi tyrimas zvalgomasis ir |monii| apklausla nedaug
bei jii veiklos sritys pacios ivairiausios, apibendrinimit sioje srityje po
zvalgomojo tyrimo daryti negalima. Tarn reikalinga atlikti didesni ir
gilesnityrim^.
\ ankct£\ buvo (trauktas ir klausimas apie imones buvimo viet^,
(Kaune arba MazcJkiuose). Sis klausimas buvo itrauktas ir tyrimas buvo
atliekamas dviejuose miestuose del to, kad po interviu su LTB Mazeiktii
skyriaus darbuotoju buvo iskelta hipotcze, jog didesniuose miestuose
imones geriau zino apie dokumentinius atsiskaitymus ir banko
garantijas ir dazniau juos taiko nei mazuose miestuose, Taciau atiiekant
anketq analiz?, buvo issiatskinta, jog miesto dydis tarn [takos ncdaro.
Buvo prieita prie jgvados, jog tai, kad bankas neteikta kokiii nors
paslaugiL, leikdamas, jog joms nera paklausos, yra nc miesto ar rajono,
bet paties banko problema,
Kitos problemos susijusios su konkrecii^ kritcrijn tyrimu, Jos bus
aptartos j uos analizuojant.
m.
3 FRIEDAS
KURSIMO DAUBO TlTULINrO LAPO PAVYZDYS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCrALINIlJ MOKSLy FAKULTETAS
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA
UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMAS
Tarptautinitj finansinii; fttsiskaitymif kursinis darbas
Vadovc
{paragas) doc. dr. I. Matuiaitien^
2006 03
Atliko :
SM 0/4 gr. stud..
(paraSas) A. Arauskas
SM 0/3 gr. stud,
(parasas) R. Malakaite
2006 03 29
I
KAUNAS, 2006
94
IS
4 FRIEDAS
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO PIRMOJO TITULINIO
LAPO PAVYZDYS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINU/ MOKSLV FAKULTETAS
VERSLO ADMINISTRAVIMO KA TEDRA
5 PRIEDAS
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO ANTROJO TITULINIO
LAPO PAVYZDYS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINiy MOKSLV FAKULTETAS
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA
Neringa Danaitien^
BANKy VAIDMUO |MONES IMPORIO IR EKSPORTO
RIZIKOS VALDYME
Magistro darbas
Vadov6
doc, dr. I. Matiene
KAUNAS, 2006
BANKy VAIDMUO JMONES IMPORTO IR EKSPORTO
RIZIKOS VALDYME
Verslo administravimo magistro baigiumasis darbas
Studiji( programa 62103SI37
Konsultantas
L TB Mazeikii( skyriaus
akreditavimo poskyrio
ekonoinistas
{parasas)R. Laumakas
2006 05
Recenzentas
(paraSas) doc. dr. P. Micliauskas
2006 05
Vadove
(parasas) doc. dr. I. Matiene
2006 05
Atliko
SMB 2/1 gr. stud.
(paraSas) N. Danaitietie
2006 0510
KAUNAS, 2006
II
m
m
6 FRIEDAS
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO PIRMOJO
TITULINIO LAPO PAVYZDYS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINiy MOKSLy FAKULTETAS
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA
7 FRIEDAS
BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO ANTROJO
TITULINIO LAPO PAVYZDYS
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIV MOKSLV FAKULTETAS
VERSLO ADMINISTRAVIMO KATEDRA
Nerijus Daniulaitis
BANKy RIZIKOS VALDYMAS
Bakalauro darbas
Vadovas
asist. J. Matulaitis
KAUNAS, 2006
BANKy RIZIKOS VALDYMAS
Verslo adniinistravimo bakalauro baigiamasis darbas
Studijij progrania 61203S11S
KonsiHtantas
KTU Ekonomikos ir vadybos
fakuiteto F)nansi{ katedros
(parasas) doc. dr. R. Lamakas
2006 05
Rcceiizente
Strateginio valdymo
katedros doktorant^
(parasas) J. Petraitiene
2006 05
Vadovas
(parasas) asist. J. Matulaitis
2006 05
Atliko
SM 0/4 gr. stud.
(paraSas) N. Daniulaitis
2006 05 10
KAUNAS, 2006
m
8 FRIEDAS
STUDUy OARBO TLRIMO PAVY/.D\ S
TURINVS
fZANGA 6
1. UZSniNK) PREKYBOS 8
RIZIKA ,
2. BANKi; VAIDMUO UZSIKMO PREKYBOS
ATSISKAII YMy RIZIKOS 13
VALDYME
2.1. Pagriiidiiiiai uzsienio prekybos atsiskaitymo inetodai,.. 14
2.2. lJz!jiciilo prokybos dokumentai 16
2.3. Atsiskaitymo metodai be tiesiogint'S bankq
Itakos IS
2.4. Atsiskaitymo metodai tarpiiiiiikaujant baiikui 22
3. UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMAS PER
BANKV (iARANTIJAS 31
4. BA\KV VAIDME^S tZSIEMO PREKYBOS-RIZIKOS
VALDYME TYRJMO ME TODIKOS PAGRINDIMAS 3S
5. UZSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMO ! YRIMO
REZliLTATI,; AN'ALIZE 46
iSVADOS 55
LITERATURA 58
PRJEDAI 61
M
9 FRIEDAS
STULPELINES DI AG RAMOS PAVYZDYS
1'>W ni.
1<)94 m.
!99Fm.
19% m.
Pav. fmun6s einamojo mokumo dinamika !y93 1996 mctais
100
10 FRIEDAS
JUOSTINES DIAGRAMOS PAVYZDYS
100%
I Akcijos D Obligadjos
Pav. Akcijij ir obligacijq apyvartos Lietiivos nacionalineje
vertybiiiin popieriq birzoje struktura 1997 m. Iir.IV ketvirciuose
(nurodyti saltini ir puslapj)
ISt
11 FRIEDAS
LINIJINES DIAGRAMOS PAVYZDYS
7325
6824
( 1 i-
94 13 95 12 96 12 97 01 S7 02 97 03 97 04 97 OH S7 06 97 07 97 08 97 OS 97 10 97 11 97 12
Pav. Akcijn kapitalizacija, mliiXt, 1994-1995 m.
(nurodyti saltini ir puslapO
102
12 FRIEDAS
LINIJINES IR STULPELINES DIAGRAMV DERINIMO
PAVYZDYS
Pav. Imoiies (siskoliniino pokyciai 1993 -1996 inctais, %
i#
13 FRIEDAS
SEKTORINES DIAGRAMOS PAVYZDYS
Priva^ios
2%
Draudimo
{Staigos
10%
Komcrciniai
bankai
Pav. Investuotojij j akcijas rczidcntn struktura 1997 m. IV ketvirti
(nurodyti saltinj irpuslapO
m
104
14 PRIEDAS
M.c,s,H.^^T.. MOKS, o ™..^«^« »-«., phook.mos
w AI'NO TECHNOLOGIJOS UNI VERSO KT AS
X^RS^O VDMINIS TRAVIMO ^ A^-'^^'^f, ' ^*
■I'd,
MagLSlramuros tn.kme nuo 200.... m. iki 2U0.... m
TIMA „„._ ~
Vadovas
^ telctonas)
Darbo anotacija:
Viksliis: „_.
Uzdaviniai:
Mcdziaga ir metodai:
LaLikiLinii rezultatai:
Mokslo tiriiitnojo darbo ptanas
MSgistraiitaa _,_,
(parasas)
(parasas)
Ve„lo .d™™.n,vim„ n«g.^<«"» J.*'"^ ''™"'^" ''p^^i.
Kvalifikacine komisija:
P iniiiii inkas -■■"
Nariai:
Kvalifikacines komisijos posedzio data
15 FRIEDAS
MAGISTRAN rO MOKSU) T^«^^
MOKSl
2001/2002 in.m
sfintstro
AT A S K A 1 T A
Tel,
Magistrantas
ti-:ma
' Vadovas
(vardas, pavardc)
■<"*:--^SSS:S
edagoginis vardas.
All
"■"■ t7k"^-ai ^ " M odulis :
"?^<\^^^^.^^^^-^—-—'^i ::::
■■""/^tmitasdarbas:^ '■■
M^iknigodestxiajoH^
Magi.siranto£!
Darbo ivcrtinimas:
Vadovopai
M^^Sislranturos kvalifikadnts
komisijos iSvad a: — „.- - —
Kvalifikacinc komisija:
Pimiininkas
Nariai;
Kva5ifikacincskomisij(W polled?;
Pavardc
paraSas
lO
data
I
TVNews
OpenLibrary